Priedas Nr. 3
Veterinarinių paslaugų kokybės, veterinarijos gydytojų profesinės veiklos ir profesinių pareigų laikymosi vertinimas Europos valstybėse organizuojamas skirtingais instituciniais modeliais. Atskirose valstybėse veikia specializuotos drausmės tarybos ar teismai, įstatymu reglamentuojamos profesijos priežiūros institucijos, specializuotos ekspertinės tarybos ir kiti neteisminiai profesinės veiklos vertinimo mechanizmai.
Šių institucijų teisinis statusas, kompetencija, sudėtis, procedūros ir priimamų sprendimų teisinė reikšmė skiriasi. Vienos jų pirmiausia orientuotos į veterinarijos gydytojų profesinės atsakomybės ir profesinio statuso klausimus, kitos – į konkretaus veterinarinio gydymo ekspertinį vertinimą, dar kitos – į profesinio tinkamumo ir viešojo intereso apsaugą. Todėl užsienio valstybių modeliai negali būti vertinami kaip vienodi ar atliekantys tapačias funkcijas.
Pavyzdžiui, Suomijoje veikianti Veterinarinių žalų vertinimo taryba yra specializuotas ekspertinis organas, vertinantis, ar nustatyta gydymo klaida gali pagrįsti žalos atlyginimo atsakomybę, tačiau pati nenustato žalos dydžio ir negali įpareigoti mokėti kompensacijos. Jungtinėje Karalystėje RCVS sistema yra orientuota į profesinės veiklos priežiūrą ir rimtų profesinių pažeidimų nagrinėjimą; sunkiausias bylas nagrinėja nepriklausomas Drausmės komitetas.
Šios analizės tikslas – palyginti pasirinktų Europos valstybių veterinarinių paslaugų kokybės, veterinarijos gydytojų profesinės veiklos ir profesinės atsakomybės vertinimo modelius, nustatyti jų pagrindinius institucinius bei procedūrinius bruožus, privalumus ir ribotumus ir įvertinti, kokie atskiri šių modelių elementai galėtų būti reikšmingi tobulinant Lietuvos Respublikos veterinarijos srities teisinį reguliavimą.
Analizei pasirinktos keturios valstybės:
Šios valstybės pasirinktos todėl, kad jose taikomi skirtingos paskirties instituciniai sprendimai: specializuotos drausmės tarybos, veterinarinio drausmės teismo, ekspertinės veterinarinio gydymo vertinimo tarybos ir įstatyminio profesijos reguliuotojo modeliai. Toks pasirinkimas leidžia palyginti ne vieną konkretų institucinį sprendimą, bet skirtingus būdus, kuriais veterinarinės medicinos profesiniai klausimai gali būti vertinami specializuotoje procedūroje. Suomijos ekspertinės tarybos ir Jungtinės Karalystės profesinės priežiūros sistemos paskirtis iš tiesų reikšmingai skiriasi, todėl jų palyginimas ypač naudingas nustatant profesinio vertinimo ir profesinės atsakomybės funkcijų ribas.
Lyginamosios analizės tikslas nėra mechaniškai perkelti kurios nors vienos valstybės sistemą į Lietuvą. Atsižvelgiant į valstybių teisinių sistemų, veterinarijos profesijos reguliavimo, institucijų kompetencijos ir procedūrų skirtumus, vertinami atskiri užsienio modelių elementai bei principai, kurie galėtų būti pritaikyti Lietuvos Respublikos teisinėje ir institucinėje sistemoje.
Užsienio valstybių modeliai šiame priede vertinami atsižvelgiant į peticijoje siūlomą reguliavimo kryptį – vieningą specializuotą neteisminį veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimo mechanizmą, kuriame profesinį vertinimą atliktų funkciniu požiūriu nepriklausoma Komisija, o nepriklausomi ekspertai būtų pasitelkiami tais atvejais, kai konkrečiam klausimui įvertinti būtinos papildomos specialiosios veterinarinės medicinos žinios ar konkrečios srities kompetencija.
Todėl šioje analizėje užsienio valstybėse taikomi drausminės atsakomybės, profesinio tinkamumo, ekspertinio gydymo vertinimo ir kitokie modeliai nagrinėjami ne siekiant pagrįsti jų tiesioginį perkėlimą į Lietuvą, bet siekiant nustatyti atskirus jų elementus – institucinį ir funkcinį nepriklausomumą, specialiąją profesinę kompetenciją, procedūros dalyvių teises, interesų konfliktų valdymą, ekspertų pasitelkimą, motyvuotų išvadų ar sprendimų priėmimą, viešumą ir kompetencijų atribojimą – kurie gali būti reikšmingi formuojant Lietuvos teisinei sistemai pritaikytą modelį.
Pasirinktų valstybių veterinarinių ginčų nagrinėjimo ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimo modeliai analizuojami pagal šiuos kriterijus:
Analizėje remiamasi oficialiais nagrinėjamų valstybių teisės aktais, institucijų oficialiai paskelbta informacija, procedūrų aprašymais, sprendimais ar ekspertinėmis išvadomis, veiklos duomenimis ir, kai tai reikalinga konkrečiam vertinimo aspektui pagrįsti, moksline literatūra.
Vertinant atskirų valstybių modelius atsižvelgiama į tai, kad jų institucijų paskirtis nėra tapati. Atskirai vertinama, ar profesinis vertinimas atliekamas siekiant nustatyti profesinės ar drausminės atsakomybės pagrindą, įvertinti profesinį tinkamumą, pateikti ekspertinę išvadą dėl konkretaus veterinarinio gydymo ar įgyvendinti kitą teisės aktuose nustatytą funkciją.
Švedijoje veikia Gyvūnų sveikatos priežiūros darbuotojų drausmės taryba (Ansvarsnämnden för djurens hälso- och sjukvård; toliau – Švedijos veterinarinė drausmės taryba). Tai įstatymu reglamentuojama specializuota valstybės institucija, nagrinėjanti drausminės atsakomybės ir tam tikrus profesinio statuso klausimus, susijusius su veterinarijos gydytojais ir kitais reglamentuojamais gyvūnų sveikatos priežiūros specialistais.¹
Oficialiame Švedijos Vyriausybės institucijų sąraše nurodoma, kad Taryba vertina drausmės klausimus, susijusius su gyvūnų sveikatos priežiūros specialistais. Ji taip pat nagrinėja klausimus dėl specialistams suteiktų leidimų ar profesinių įgaliojimų panaikinimo ir veterinarijos gydytojų teisės išrašyti receptus apribojimo.¹
Taigi Švedijos modelis grindžiamas ne profesinės asociacijos vidaus drausmės sistema, o įstatymu reglamentuojamu specializuotu valstybiniu profesinės atsakomybės mechanizmu.
Švedijos veterinarinė drausmės taryba nagrinėja drausmės klausimus dėl veterinarijos gydytojų ir kitų įstatymo reglamentuojamų gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų profesinės veiklos, kai kyla klausimas, ar specialistas tyčia arba dėl neatsargumo pažeidė jam teisės aktuose nustatytas profesines pareigas.
Tarybos vertinimas neapsiriboja vien formaliu teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimu. Sprendžiant, ar specialistas tinkamai vykdė profesines pareigas, gali būti vertinamas konkretaus gyvūno ištyrimo, diagnostikos, gydymo, vaistų skyrimo, procedūrų atlikimo, stebėsenos, dokumentavimo ar kito profesinio sprendimo pagrįstumas tiek, kiek tai reikalinga nustatyti jo atitiktį įstatyme nustatytam profesinės veiklos standartui. Pagal Švedijos teisę gyvūnų sveikatos priežiūros specialistas privalo veikti pagal mokslo žinias ir pripažintą praktinę patirtį, tinkamai tvarkyti dokumentaciją ir atlikti tik tas užduotis, kurioms turi pakankamą kompetenciją.²
Tarybos kompetencija nėra skirta sutartiniams ginčams dėl veterinarinių paslaugų kainos ar civilinio žalos atlyginimo klausimams spręsti. Jos paskirtis – įvertinti reglamentuojamo gyvūnų sveikatos priežiūros specialisto profesinių pareigų vykdymą ir, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, spręsti dėl drausminių nuobaudų ar kitų jos kompetencijai priskirtų profesinio statuso priemonių.
Švedijos veterinarinę drausmės tarybą sudaro pirmininkas ir septyni kiti nariai. Pirmininku gali būti skiriamas tik esamas arba buvęs nuolatinis teisėjas. Du Tarybos nariai turi būti veterinarijos gydytojai, o kiti nariai skiriami iš asmenų, turinčių gyvūnų sveikatos priežiūros, gyvūnų laikymo patirties arba galinčių atstovauti visuomenės interesams. Pirmininką, kitus narius ir jų pavaduotojus skiria Švedijos Vyriausybė.³
Taryba paprastai gali priimti sprendimus dalyvaujant pirmininkui ir ne mažiau kaip penkiems kitiems nariams. Kai akivaizdu, kad byla negali baigtis drausmine nuobauda, tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais sprendimą gali priimti vienas Tarybos pirmininkas. Tarybos narių nušalinimui taikomos teisėjų nušalinimą reglamentuojančios procesinės taisyklės.³
Tokia Tarybos sudėtis sudaro prielaidas derinti teisinę, veterinarinės medicinos, gyvūnų sveikatos priežiūros, gyvūnų laikymo ir visuomenės interesų atstovavimo kompetenciją. Tarybos procesinį nešališkumą papildomai užtikrina įstatyme nustatytos narių nušalinimo taisyklės, pagal kurias Tarybos nariams taikomos teisėjų nušalinimą reglamentuojančios proceso teisės nuostatos.³
Drausmės byla Švedijos veterinarinėje drausmės taryboje gali būti pradėta pagal priežiūros institucijos pranešimą arba pagal gyvūno savininko ar kito asmens, kurio priežiūroje buvo su byla susijęs gyvūnas, skundą. Klausimai dėl bandomojo profesinės veiklos laikotarpio, licencijos ar kito profesinio įgaliojimo panaikinimo, receptų išrašymo teisės apribojimo ir kitų įstatyme nustatytų profesinio statuso priemonių nagrinėjami pagal Švedijos žemės ūkio tarnybos (Jordbruksverket) pranešimą arba, įstatyme nustatytais atvejais, paties asmens, kurio profesinis statusas sprendžiamas, prašymą.⁴ Tai reiškia, kad gyvūno savininkas ar kitas teisę kreiptis turintis asmuo gali tiesiogiai inicijuoti drausmės bylą dėl gyvūnų sveikatos priežiūros specialisto profesinių pareigų vykdymo. Tačiau jis negali savo skundu tiesiogiai inicijuoti bylos dėl bandomojo profesinės veiklos laikotarpio, licencijos ar kito profesinio įgaliojimo panaikinimo arba receptų išrašymo teisės apribojimo. Tokie klausimai Taryboje nagrinėjami įstatyme nustatyta tvarka pagal Švedijos žemės ūkio tarnybos (Jordbruksverket) pranešimą arba, kai tai numatyta įstatyme, paties suinteresuoto profesinės veiklos vykdytojo prašymą.⁴
Skundas arba prašymas Tarybai turi būti pateiktas raštu. Jei skundas yra toks neišsamus, kad jo pagrindu negalima pradėti nagrinėjimo iš esmės, Taryba turi nustatyti skundo pateikėjui terminą trūkumams pašalinti. Nepašalinus esminių trūkumų per nustatytą terminą, skundas gali būti paliktas nenagrinėtas.⁵
Tarybos procedūra iš esmės yra rašytinė, tačiau, kai tai gali būti naudinga bylos aplinkybėms išsamiau ištirti, gali būti rengiamas žodinis nagrinėjimas. Skundas ir su juo pateikta medžiaga turi būti perduoti apskųstam profesinės veiklos vykdytojui, kuriam nustatomas terminas pateikti atsakymą. Taip užtikrinama, kad prieš priimant sprendimą būtų išklausyta ir asmens, kurio profesinė veikla vertinama, pozicija.⁶
Toks procesinis modelis yra reikšmingas tuo, kad skundo pateikėjui suteikiama galimybė pašalinti kreipimosi trūkumus, o profesinės veiklos vykdytojui – susipažinti su jam pareikštais priekaištais ir pateikti savo paaiškinimus bei kitą reikšmingą medžiagą.
Švedijos modelyje gyvūnų savininkams sudaryta tiesioginio kreipimosi į Tarybą galimybė. Gyvūno savininkas arba kitas teisę kreiptis turintis asmuo gali tiesiogiai pateikti rašytinį skundą Tarybai. Jeigu skundas yra neišsamus, pareiškėjui suteikiama galimybė per nustatytą terminą pašalinti jo trūkumus. Tokia tvarka sudaro galimybę dėl galimo profesinių pareigų pažeidimo kreiptis tiesiogiai į specializuotą neteisminę instituciją, nepradedant civilinio teisminio proceso.⁶
Pagal Švedijos įstatymą gyvūnų sveikatos priežiūros specialistas privalo savo profesines užduotis atlikti pagal mokslo žinias ir pripažintą praktinę patirtį, būti tikslus ir rūpestingas išduodamas pažymas apie gyvūno sveikatos būklę ar priežiūrą bei tvarkyti gyvūnų sveikatos priežiūros ir gydymo įrašus. Specialistas taip pat gali atlikti tik tas užduotis, kurioms turi pakankamą kompetenciją, ir pats atsako už tai, kaip vykdo jam tenkančias profesines užduotis.⁷
Drausminė atsakomybė gali būti taikoma, kai gyvūnų sveikatos priežiūros specialistas tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžia savo profesines pareigas. Jei pažeidimas, įvertinus visas aplinkybes, yra mažareikšmis arba pateisinamas, drausminė nuobauda gali būti neskiriama.⁸
Todėl Tarybos vertinimas nėra apribotas vien formaliu administracinių reikalavimų patikrinimu. Vertinant, ar specialistas tinkamai vykdė profesines pareigas, gali būti analizuojamas konkretaus diagnostikos, gydymo, priežiūros, dokumentavimo ar kito profesinio sprendimo atitikimas mokslo žinioms ir pripažintai praktinei patirčiai, specialisto profesinei kompetencijai bei kitoms teisės aktuose nustatytoms profesinėms pareigoms.⁷ ⁸
Profesinio elgesio klausimai Tarybos vertinimo objektu gali tapti tiek, kiek jie susiję su įstatyme nustatytų profesinių pareigų vykdymu. Savarankiškas profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimas Švedijos įstatyme nėra išskirtas kaip atskira Tarybos kompetencijos sritis; Tarybos drausminis vertinimas grindžiamas tuo, ar buvo pažeistos teisės aktuose nustatytos profesinės pareigos.⁷ ⁸
Drausminė nuobauda negali būti skiriama, jeigu gyvūnų sveikatos priežiūros specialistas per dvejus metus nuo pažeidimo nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pateiktą skundą ar pranešimą. Be to, drausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo pažeidimo.⁹
Taigi dvejų metų terminas nėra tiesiogiai apibrėžtas kaip skundo pateikimo senaties terminas – jis siejamas su tuo, ar profesinės veiklos vykdytojas per šį laikotarpį buvo informuotas apie pradėtą drausmės procedūrą. Dešimties metų terminas nustato galutinę laiko ribą, po kurios drausminė nuobauda nebegali būti skiriama. Tokios taisyklės padeda užtikrinti teisinį tikrumą tiek skundo pateikėjui, tiek asmeniui, kurio profesinė veikla vertinama.⁹
Būtina atskirti dvi Tarybos nagrinėjamų priemonių grupes.
Kai nustatoma, kad gyvūnų sveikatos priežiūros specialistas tyčia arba dėl neatsargumo pažeidė profesines pareigas, Taryba gali skirti:
Pagal Švedijos teisę būtent šios dvi priemonės laikomos drausminėmis nuobaudomis.
Atskirais, įstatyme nustatytais pagrindais Taryba taip pat gali spręsti dėl:
Šios priemonės nėra drausminės nuobaudos. Jos yra savarankiškos profesinio statuso priemonės, taikomos įstatyme nustatytais pagrindais. Klausimai dėl šių priemonių Taryboje nagrinėjami pagal Švedijos žemės ūkio tarnybos (Jordbruksverket) pranešimą arba, įstatyme nustatytais atvejais, paties asmens, kurio profesinis statusas sprendžiamas, prašymą.¹¹
Tarybos sprendimai gali sukelti tiesiogines teisines pasekmes profesinės veiklos vykdytojui. Sprendimai dėl bandomojo profesinės veiklos laikotarpio, licencijos ar kito profesinio įgaliojimo panaikinimo, receptų išrašymo teisės apribojimo ar panaikinimo ir kitų įstatymo 6 skyriaus 5–10 straipsniuose numatytų klausimų galioja iš karto, jeigu pačiame sprendime nenustatyta kitaip. Tarybos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Tačiau Taryba nesprendžia civilinio žalos atlyginimo klausimo ir jos sprendimas savaime nereiškia žalos atlyginimo priteisimo.¹²
Švedijos veterinarinės drausmės tarybos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Sprendimą toliau skundžiant apeliaciniam administraciniam teismui (kammarrätten), reikalingas leidimas nagrinėti apeliacinį skundą.¹²
Tarybos sprendimus įstatyme nustatytais atvejais taip pat gali skųsti Švedijos žemės ūkio tarnyba (Jordbruksverket), regioninė administracinė valdyba (länsstyrelsen), jeigu ji Tarybos procese buvo profesinės veiklos vykdytojo procesinė oponentė ir sprendimas priimtas jos nenaudai, taip pat įstatymuose nustatytais atvejais Parlamento ombudsmenas ir Teisingumo kancleris.¹²
Jeigu profesinės veiklos vykdytojas apskundžia galutinį Tarybos arba teismo sprendimą, skundą pateikęs asmuo administracinio teismo procese tampa jo procesiniu oponentu. Kai drausmės bylą inicijavo privatus asmuo, profesinės veiklos vykdytojo procesiniu oponentu taip pat tampa Švedijos žemės ūkio tarnyba (Jordbruksverket), atstovaujanti viešajam interesui.¹³
Ši apskundimo sistema suteikia Tarybos sprendimams teisminės kontrolės garantiją ir leidžia patikrinti tiek procedūros teisėtumą, tiek priimto sprendimo pagrįstumą.
Švedijos veterinarinė drausmės taryba kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos privalo pateikti Vyriausybei praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. Joje turi būti pateikiami duomenys apie gautų ir išnagrinėtų bylų skaičių, vidutinę bylos nagrinėjimo trukmę, bylų pasiskirstymą pagal profesines grupes, sprendimų dėl drausminių nuobaudų skaičių, taip pat sprendimų dėl kitų profesinio statuso priemonių skaičių ir jų pasiskirstymą pagal priemonių rūšis.¹⁴
Be to, Taryba turi informuoti Švedijos žemės ūkio tarnybą (Jordbruksverket) apie sprendimus, kuriuos šiai institucijai gali būti reikšminga žinoti, o atitinkamą regioninę administracinę valdybą (länsstyrelsen) – apie sprendimus, galinčius būti reikšmingus jos vykdomoms priežiūros funkcijoms.¹⁴
Toks veiklos atskaitomybės modelis sudaro galimybę sistemingai vertinti Tarybos darbo apimtį, bylų nagrinėjimo trukmę, drausminių ir kitų profesinio statuso priemonių taikymo praktiką bei užtikrina informacijos perdavimą profesinės veiklos priežiūrą vykdančioms institucijoms.
Nyderlanduose veterinarijos gydytojų ir kitų teisės aktuose nurodytų veterinarijos specialistų profesinės veiklos drausminis vertinimas vykdomas specializuotoje veterinarinės drausmės sistemoje. Pagrindinė šios sistemos pirmosios instancijos institucija yra Veterinarinis drausmės teismas (Veterinair Tuchtcollege, toliau – VTC), nagrinėjantis skundus dėl veterinarijos gydytojų ir kitų teisės aktuose nurodytų veterinarijos specialistų profesinės veiklos.¹⁵
Veterinarinis drausmės teismas yra įstatymu įsteigta nepriklausoma specializuota drausmės institucija, kurios teisinis pagrindas nustatytas Nyderlandų Gyvūnų įstatyme (Wet dieren). Šiame įstatyme reglamentuojama Veterinarinio drausmės teismo kompetencija, sudėtis, bylų nagrinėjimo tvarka, galimų sprendimų rūšys ir jų apskundimo tvarka.¹⁶
Nyderlanduose veikia vienas Veterinarinis drausmės teismas ir vienas Veterinarinis apeliacinis teismas (Veterinair Beroepscollege), nagrinėjantis apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos Veterinarinio drausmės teismo sprendimų. Abi institucijos veikia nacionaliniu lygmeniu ir yra įsikūrusios Hagoje; regioninių veterinarinės drausmės institucijų nėra.¹⁵
Veterinarinis drausmės teismas nėra profesinė asociacija ar bendroji veterinarijos veiklos priežiūros institucija. Jo pagrindinė funkcija – nagrinėti jam įstatymo nustatyta tvarka pateiktas drausmės bylas ir vertinti konkretaus veterinarijos specialisto profesinę veiklą. VTC profesinės veiklos standarto nevertina savo iniciatyva – toks vertinimas atliekamas nagrinėjant pateiktą skundą ar kitą įstatyme nustatyta tvarka inicijuotą bylą. Nustačius drausminės atsakomybės pagrindą, Teismas gali taikyti įstatyme nustatytas drausmines priemones.¹⁵ ¹⁶
Oficialioje Veterinarinio drausmės teismo informacijoje pabrėžiama, kad veterinarinės drausmės sistemos paskirtis – užtikrinti tinkamą veterinarinės priežiūros kokybę ir skatinti gerą bei rūpestingą veterinarijos specialistų profesinę veiklą. Drausmės procesas nėra skirtas civiliniam ginčui tarp gyvūno savininko ir veterinarijos specialisto išspręsti ar žalos atlyginimui priteisti.¹⁵
Taigi Nyderlandų modelis grindžiamas įstatymu reglamentuota specializuota veterinarinės drausmės sistema, kurioje veterinarijos gydytojų ir kitų teisės aktuose nurodytų veterinarijos specialistų profesinės veiklos drausminį vertinimą pirmąja instancija atlieka nepriklausomas Veterinarinis drausmės teismas. Šios institucijos paskirtis – prisidėti prie veterinarinės priežiūros kokybės ir rūpestingos profesinės veiklos užtikrinimo, o ne vykdyti bendrąją administracinę veterinarijos veiklos kontrolę ar atstovauti profesinės asociacijos interesams.
Veterinarinio drausmės teismo kompetencija nustatyta Nyderlandų Gyvūnų įstatyme (Wet dieren) ir apima veterinarijos gydytojų bei kitų įstatyme nurodytų veterinarijos specialistų profesinės veiklos drausminį vertinimą.¹⁷
Veterinarinis drausmės teismas nagrinėja dvi pagrindines bylų kategorijas.
Pirmąją sudaro privačių asmenų ir kitų tiesiogiai suinteresuotų subjektų skundai dėl veterinarijos specialisto profesinės veiklos. Pagal Nyderlandų Gyvūnų įstatymą teisę pateikti tokį skundą turi asmuo, kurio interesai dėl skundžiamo veikimo ar neveikimo buvo tiesiogiai paveikti. Praktikoje šiai kategorijai pirmiausia priskiriami gyvūno savininkai ir laikytojai, tačiau pagal Veterinarinio apeliacinio teismo jurisprudenciją tam tikromis aplinkybėmis tiesiogiai suinteresuotais gali būti pripažinti ir kiti subjektai, įskaitant juridinius asmenis.¹⁵
Antrąją kategoriją sudaro ministerijos vardu pateikiami viešojo intereso pobūdžio skundai. Juos Veterinariniam drausmės teismui gali pateikti Nyderlandų Žemės ūkio, žuvininkystės, maisto saugos ir gamtos ministro paskirtas pareigūnas – skundų pareigūnas (Klachtambtenaar); šiai funkcijai yra paskirtas vyriausiasis veterinarijos pareigūnas (Chief Veterinary Officer). Praktikoje tokie skundai paprastai grindžiami Nyderlandų maisto ir vartojimo produktų saugos tarnybos (Nederlandse Voedsel- en Warenautoriteit, NVWA) atlikto tyrimo medžiaga. Sprendimą, ar pagal tokią medžiagą inicijuoti drausmės bylą, priima Klachtambtenaar, kuris byloje veikia kaip proceso šalis. Tokios bylos paprastai susijusios su platesnio viešojo intereso klausimais, įskaitant gyvūnų sveikatą ir gerovę, visuomenės sveikatą, maisto saugą ar pasitikėjimą veterinarine profesine veikla.¹⁵
Vertindamas skundą Veterinarinis drausmės teismas tikrina, ar veterinarijos gydytojas arba kitas veterinarijos specialistas tinkamai vykdė Nyderlandų Gyvūnų įstatymo 4.2 straipsnyje nustatytą profesinę rūpestingumo pareigą. Šios atviros profesinės veiklos normos turinys konkretinamas veterinarinėje praktikoje ir Veterinarinio drausmės teismo bei Veterinarinio apeliacinio teismo jurisprudencijoje, vertinant atitiktį gerai veterinarinei praktikai (Goede Veterinaire Praktijk). Teismas nesprendžia civilinio žalos atlyginimo klausimo; jo vertinimo objektas yra skundžiamo veterinarinio veikimo ar neveikimo atitiktis profesinės rūpestingumo pareigos reikalavimams.¹⁵ ¹⁷
Veterinarinio drausmės teismo sudėtį, narių skyrimo tvarką ir veiklos organizavimo pagrindus reglamentuoja Nyderlandų Gyvūnų įstatymas (Wet dieren). Įstatyme nustatyta, kad Veterinarinio drausmės teismo buveinė yra Hagoje. Teismą sudaro teisininkas pirmininkas, keturi praktikuojantys veterinarijos gydytojai ir atsakingų ministrų nustatomas skaičius kitų teisę profesionaliai atlikti veterinarinius veiksmus turinčių ir tokią veiklą vykdančių specialistų. Teismas taip pat turi sekretorių ir, kai reikia, sekretoriaus pavaduotoją; abu jie turi būti teisininkai.¹⁸
Veterinarinio drausmės teismo pirmininkas, kiti nariai ir jų pavaduotojai skiriami šešerių metų kadencijai ir, jai pasibaigus, gali būti skiriami pakartotinai. Įstatymas taip pat nustato jų atleidimo ir kitus su pareigų vykdymu susijusius pagrindus. Teismo sekretorius ir sekretoriaus pavaduotojas skiriami, jų įgaliojimai gali būti sustabdomi ir jie gali būti atleidžiami įstatyme nustatyta tvarka; šešerių metų kadencijos reikalavimas jiems nenustatytas.¹⁹
Veterinarinio drausmės teismo bylos nagrinėjamos penkių narių sudėtyje. Kai byla nagrinėjama dėl veterinarijos gydytojo profesinės veiklos, ją nagrinėja pirmininkas ir keturi praktikuojantys veterinarijos gydytojai. Kai byla susijusi su kitu veterinarijos specialistu, ją nagrinėja pirmininkas, du veterinarijos gydytojai ir du tos pačios profesinės grupės atstovai kaip ir apskųstas specialistas. Tokia sudėtis sudaro prielaidas, kad profesinės veiklos vertinime dalyvautų atitinkamos profesinės srities specialistai. Oficialioje VTC informacijoje taip pat nurodoma, kad konkrečios bylos sudėtį, kiek įmanoma, siekiama parinkti atsižvelgiant į gyvūno rūšį ir nagrinėjamo klausimo pobūdį.²⁰
Veterinarinio drausmės teismo nešališkumui ir procesiniam nepriklausomumui užtikrinti įstatyme nustatytos papildomos garantijos. Wet dieren reglamentuoja Teismo narių, jų pavaduotojų ir sekretoriato darbuotojų tarpusavio nesuderinamumo reikalavimus, draudžia Teismo nariams ne proceso tvarka aptarti nagrinėjamą bylą su proceso šalimis, jų atstovais ar gynėjais, nustato tarnybinės ir pasitarimų kambario paslapties apsaugą. Be to, Teismo narys gali nusišalinti arba būti nušalintas, jeigu yra faktų ar aplinkybių, galinčių kelti abejonių dėl jo nešališkumo.²¹
Taigi Nyderlandų modelyje specializuotos institucijos statusas derinamas su įstatyme detaliai nustatyta Teismo sudėtimi, narių kvalifikacijos reikalavimais ir kadencijomis, nesuderinamumo, nusišalinimo ir nušalinimo taisyklėmis bei draudimu ne proceso tvarka bendrauti dėl nagrinėjamos bylos. Šių elementų visuma sudaro institucinio ir procesinio nešališkumo prielaidas bei atskiria drausmės bylos nagrinėjimą nuo proceso šalių ir kitų suinteresuotų asmenų poveikio.
Veterinarinis drausmės teismas nagrinėja veterinarinio pobūdžio profesinės veiklos klausimus. Jo vertinimo objektas – ar veterinarijos gydytojas arba kitas veterinarijos specialistas, atlikdamas veterinarinius veiksmus ar jų neatlikdamas, tinkamai vykdė jam taikomą profesinę rūpestingumo pareigą ir veikė pagal atitinkamu laikotarpiu profesijoje taikytinus veterinarinės praktikos standartus.¹⁵ Praktikoje tai reiškia, kad Teismas vertina veterinarinius skundo aspektus, o civilinio pobūdžio šalių tarpusavio ginčiai į jo drausminio vertinimo dalyką nepatenka.
Praktikoje Teismas nagrinėja klausimus, susijusius su:
Veterinarinis drausmės teismas nenagrinėja ginčų dėl veterinarinių paslaugų kainos ar sąskaitos dydžio ir nesprendžia kitų civilinio pobūdžio šalių tarpusavio ginčų. Skundai dėl veterinarijos specialisto bendravimo su gyvūno savininku ar laikytoju paprastai taip pat nepatenka į veterinarinės drausmės proceso dalyką, išskyrus atvejus, kai toks elgesys turėjo neigiamos įtakos gyvūnui suteiktai veterinarinei priežiūrai. Teismo vertinimas apsiriboja veterinariniais skundo aspektais.¹⁵
Vienas esminių Nyderlandų veterinarinės drausmės sistemos bruožų yra galimybė vertinti konkrečius veterinarinės medicinos sprendimus. Nagrinėdamas individualų skundą Veterinarinis drausmės teismas gali vertinti konkretaus veterinarijos specialisto veiksmus ar neveikimą, susijusius su konkretaus gyvūno ištyrimu, diagnostika, gydymu ir priežiūra.¹⁵
Oficialioje Veterinarinio drausmės teismo informacijoje nurodoma, kad vertinama, ar veterinarijos specialistas veterinariniu požiūriu veikė netinkamai arba aplaidžiai ir ar yra pagrindas drausminiam vertinimui. Teismas gali vertinti gyvūno ištyrimo apimtį, diagnozės nustatymą, gydymo metodo pasirinkimą ir atlikimą, vaistų skyrimą, chirurgines ar kitas veterinarines procedūras, tolesnę priežiūrą bei kitus konkrečius profesinius veiksmus ar neveikimą. Vertinant nėra sprendžiama, ar gydymas galėjo būti atliktas geriau arba ar buvo pasirinktas optimaliausias galimas gydymo būdas; taikomas kriterijus, ar veterinarijos gydytojas konkrečiomis aplinkybėmis veikė kaip protingai kompetentingas ir protingai veikiantis veterinarijos gydytojas.¹⁵
Taigi Nyderlandų modelis suteikia galimybę specializuotoje drausmės procedūroje įvertinti konkrečių diagnostikos, gydymo ir kitų veterinarinės medicinos profesinių sprendimų atitiktį taikomam profesinės rūpestingumo standartui. Ši savybė yra vienas reikšmingų Nyderlandų modelio bruožų ir parodo specializuoto profesinio vertinimo skirtumą nuo bendrosios administracinės priežiūros ar vien civilinio pobūdžio ginčų nagrinėjimo.
Privataus asmens skundas Veterinariniam drausmės teismui turi būti pateiktas raštu, pasirašytas, datuotas ir surašytas nyderlandų kalba. Skundas ir jo priedai Teismo kanceliarijai teikiami paštu dviem egzemplioriais. Skundo forma nėra griežtai nustatyta, tačiau jame turi būti nurodyti pareiškėjo duomenys, skundžiamas asmuo, gyvūno duomenys, reikšmingos faktinės aplinkybės ir aiškiai apibūdinta, kokie konkretūs veterinarinio pobūdžio veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Jeigu skundas susijęs su keliais veterinarijos specialistais, kiekvienam jų reiškiami priekaištai turi būti apibūdinti atskirai. Skundas negali būti pateiktas prieš veterinarijos praktiką ar kliniką kaip tokią – jis turi būti nukreiptas prieš konkretų individualų specialistą.²²
Pareiškėjo prašoma kartu su skundu pateikti gyvūno medicininių įrašų kopiją, susijusių tyrimų rezultatus, rentgeno nuotraukas ir kitus reikšmingus dokumentus. Jeigu po ginčijamo gydymo gyvūną vertino kitas veterinarijos gydytojas ar specialistas, gali būti pateikiami ir pakartotinio vertinimo arba antrosios nuomonės dokumentai. Jeigu pareiškėjui nepavyksta gauti medicininių įrašų, apie tai galima informuoti Teismo kanceliariją.²²
Gavus skundą pirmiausia atliekamas pradinis jo vertinimas. Tikrinama, ar skundas yra veterinarinio pobūdžio, ar jis pakankamai aiškus, ar pateikti reikalingi duomenys ir ar Veterinarinis drausmės teismas turi kompetenciją jį nagrinėti. Vertinant skundo aiškumą atsižvelgiama į tai, kad iš gyvūno savininko negali būti reikalaujama tiksliai vartoti profesinę veterinarijos terminiją. Jeigu skunde trūksta esminės informacijos arba jis yra nepakankamai aiškus, pareiškėjui gali būti nustatytas 30 dienų terminas skundui papildyti ar patikslinti. Jeigu per nustatytą terminą reikalaujami trūkumai nepašalinami, skundas iš esmės gali būti paliktas nenagrinėtas.²²
Priėmus skundą nagrinėti pradedama rašytinė proceso stadija. Skundo kopija perduodama apskųstam specialistui, kuriam iš esmės suteikiamas šešių savaičių terminas rašytiniam atsiliepimui pateikti. Atsiliepimo kopija perduodama pareiškėjui, kuris per iš esmės šešių savaičių terminą gali pateikti repliką. Jeigu replika pateikiama, jos kopija perduodama apskųstam specialistui, kuris taip pat per iš esmės šešių savaičių terminą gali pateikti dupliką. Šie terminai nustatyta tvarka gali būti pratęsiami. Replikos ir duplikos pateikimas nėra privalomas. Tokia rašytinė procedūra užtikrina abiejų proceso šalių galimybę susipažinti su kitos šalies argumentais bei pateikta medžiaga ir dėl jų pasisakyti.²³
Po rašytinės stadijos daugumoje bylų organizuojamas žodinis bylos nagrinėjimas. Šalys kviečiamos į posėdį, tačiau jų dalyvavimas nėra privalomas. Posėdžio metu Teismas gali užduoti šalims klausimus ir suteikia joms galimybę papildomai paaiškinti savo poziciją. Teismas savo iniciatyva arba šalies prašymu gali iškviesti liudytojus ar ekspertus, jeigu tai laikoma reikalinga bylai išnagrinėti ir sprendimui priimti. Teismas taip pat gali pareikalauti papildomos informacijos ar pavesti ekspertui pateikti rašytinę išvadą. Tokiu atveju proceso šalims suteikiama galimybė susipažinti su eksperto išvada ir dėl jos pasisakyti.²⁴
Taigi Nyderlandų drausmės procesas apima pradinį skundo priimtinumo ir kompetencijos patikrinimą, rašytinį proceso šalių argumentų bei medžiagos apsikeitimą, daugumoje bylų – žodinį nagrinėjimą ir, kai reikia, specialiųjų žinių turinčių ekspertų pasitelkimą. Tokia procedūra nustato procesines garantijas tiek skundo pateikėjui, tiek veterinarijos specialistui, kurio profesinė veikla vertinama.
Nyderlandų modelyje tiesiogiai suinteresuotas asmuo gali pats kreiptis į Veterinarinį drausmės teismą dėl veterinarijos specialisto profesinės veiklos. Teisė pateikti skundą nėra suteikta kiekvienam asmeniui – pareiškėjas turi būti tiesiogiai paveiktas skundžiamo veikimo ar neveikimo. Privačiose bylose tokiais suinteresuotais asmenimis pirmiausia laikomi gyvūno savininkai ir gyvūno laikytojai, kurie atitinkamą gyvūną ilgiau prižiūri ir turi savo žinioje.²⁵
Prieš pateikiant skundą pareiškėjui rekomenduojama pirmiausia aptarti problemą su veterinarijos gydytoju ar kitu specialistu, kurio veikla skundžiama. Kai kurios veterinarijos praktikos taip pat turi vidaus skundų nagrinėjimo tvarką. Tačiau nepavykęs bandymas išspręsti problemą tarpusavyje ar nepasiektas rezultatas vidaus skundų nagrinėjimo procedūroje neužkerta kelio kreiptis į Veterinarinį drausmės teismą. Jeigu šalių santykiai yra taip pablogėję, kad tiesioginis problemos aptarimas nebėra reali galimybė, pareiškėjas taip pat gali kreiptis į Teismą.²²
Procedūros prieinamumą didina tai, kad skundo forma nėra griežtai formalizuota, jis gali būti parašytas ir ranka, o pareiškėjui suteikiama galimybė papildyti neaiškų arba neišsamų skundą. Be to, Teismas atsižvelgia į tai, kad iš pareiškėjų negali būti reikalaujama tiksliai vartoti veterinarinės medicinos profesinę terminiją.²²
Svarbi procedūros prieinamumo garantija yra ir tai, kad už skundo nagrinėjimą Veterinariniame drausmės teisme mokestis neimamas, o privalomas procesinis atstovavimas nenustatytas. Proceso šalys gali pačios dalyvauti procedūroje ir neprivalo kreiptis į advokatą. Jeigu šalis savo pasirinkimu pasitelkia atstovą, liudytoją ar ekspertą, su tuo susijusias išlaidas ji apmoka pati; taip pat pačiai šaliai tenka pašto ir kelionės išlaidos.¹⁵
Vis dėlto procedūros prieinamumą tam tikru mastu riboja reikalavimas skundą ir jo priedus pateikti raštu, nyderlandų kalba, paštu ir dviem egzemplioriais. Skundas turi būti nukreiptas prieš konkretų specialistą, todėl tais atvejais, kai gyvūno gydyme dalyvavo keli klinikos darbuotojai, pareiškėjui gali tekti nustatyti, kurio konkretaus specialisto profesinius veiksmus jis skundžia.²²
Veterinarinis drausmės teismas siekia, kad bylos, kurios pereina visas proceso stadijas ir baigiasi galutiniu sprendimu, būtų išnagrinėtos per maždaug dvylika mėnesių nuo skundo pateikimo. Tačiau proceso trukmė gali pailgėti, kai reikia papildomų duomenų, ekspertinio vertinimo, termino pratęsimo ar nagrinėjimo atidėjimo.²⁶
Taigi Nyderlandų modelis sudaro tiesioginį specializuoto drausminio kreipimosi kelią gyvūnų savininkams ir kitiems teisę kreiptis turintiems subjektams, atskirą nuo civilinio ginčo dėl žalos atlyginimo. Procedūros prieinamumą stiprina skundo nagrinėjimo nemokamumas, privalomo procesinio atstovavimo nebuvimas, negriežtai formalizuota skundo forma ir galimybė pašalinti skundo trūkumus, tačiau kartu išlaikomi rašytinės formos, kalbos, pateikimo būdo ir individualaus apskųsto specialisto nustatymo reikalavimai.
Nyderlandų Gyvūnų įstatymo (Wet dieren) 4.2 straipsnyje nustatyta bendroji veterinarijos gydytojų ir kitų teisę profesionaliai atlikti veterinarinius veiksmus turinčių asmenų profesinė rūpestingumo pareiga. Veterinarinis drausmės teismas vertina, ar specialistas veterinariniu požiūriu veikė netinkamai arba aplaidžiai ir ar jo veiksmai ar neveikimas atitiko šios profesinės rūpestingumo pareigos reikalavimus.²⁷
Šis vertinimo standartas nėra išsamiai apibrėžtas vien teisės akto tekste. Oficialioje Teismo informacijoje nurodoma, kad profesinės rūpestingumo pareigos turinys sąmoningai paliktas kaip atvira teisės norma, kurią konkretina veterinarinė praktika ir Veterinarinio drausmės teismo bei Veterinarinio apeliacinio teismo jurisprudencija. Toks rūpestingos profesinės veiklos standartas praktikoje taip pat apibūdinamas kaip gera veterinarinė praktika (Goede Veterinaire Praktijk). Drausmės teismų jurisprudencija taip ne tik išsprendžia konkrečią bylą, bet ir padeda konkretinti profesinės rūpestingumo pareigos turinį veterinarijos profesijai.²⁸
Atsižvelgdamas į konkretaus skundo dalyką ir bylos aplinkybes, Teismas gali vertinti, be kita ko:
Profesinės etikos ir profesinio elgesio klausimai Nyderlandų veterinarinės drausmės sistemoje nėra nagrinėjami kaip savarankiškas etikos kodekso pažeidimų vertinimo procesas. Veterinarinis drausmės teismas paprastai nenagrinėja skundų vien dėl veterinarijos specialisto bendravimo manieros, nemandagaus elgesio ar kitų tarpasmeninių konfliktų. Tokie aspektai gali tapti drausminio vertinimo dalyku, jeigu dėl jų nukentėjo gyvūnui suteikta veterinarinė priežiūra arba jie kitaip patenka į Wet dieren nustatytos profesinės rūpestingumo pareigos taikymo sritį.²⁸
Taigi Nyderlandų veterinarinio drausmės proceso pagrindą sudaro konkretaus specialisto veiksmų ar neveikimo vertinimas pagal įstatyme nustatytą profesinės rūpestingumo pareigą ir geros veterinarinės praktikos standartą. Šios atviros normos turinys konkretinamas veterinarinėje praktikoje ir specializuotų drausmės teismų jurisprudencijoje, todėl sistema kartu atlieka individualaus profesinės veiklos vertinimo ir profesinės rūpestingumo normos konkretinimo funkciją.
Nyderlandų Gyvūnų įstatyme nenustatytas vienas konkretus kalendorinis terminas, per kurį visais atvejais turi būti pateiktas privatus skundas Veterinariniam drausmės teismui. Skundo pateikimo laiko ribos yra konkretinamos veterinarinių drausmės teismų jurisprudencijoje.²⁹
Pagal nusistovėjusią Veterinarinio drausmės teismo praktiką privataus asmens skundas iš principo pripažįstamas nepriimtinu, jeigu veiksmas ar neveikimas, dėl kurio skundžiamasi, įvyko daugiau kaip prieš trejus metus iki skundo pateikimo. Ši trejų metų riba nėra absoliuti – išimtys galimos, kai konkrečios aplinkybės pateisina vėlesnį kreipimąsi, pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas pagrįstai negalėjo anksčiau žinoti apie galimai netinkamą profesinį veiksmą ar neveikimą ir jo padarinius.²⁹
Atskirai Veterinarinio apeliacinio teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant skundų pareigūno (Klachtambtenaar) inicijuotas bylas, suformuotas principas, pagal kurį skundas iš esmės gali būti pripažintas nepriimtinu, jeigu nuo momento, kai apskųstas veterinarijos gydytojas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad jam bus pateiktas drausmės skundas, iki skundo pateikimo praėjo daugiau kaip dveji metai. Ir šiuo atveju gali būti atsižvelgiama į ypatingas aplinkybes, pateisinančias termino viršijimą.²⁹
Taigi Nyderlandų modelyje nėra vieno įstatyme nustatyto visoms veterinarinės drausmės byloms taikomo senaties termino. Skundo pateikimo savalaikiškumas vertinamas pagal jurisprudencijoje suformuotus kriterijus, kartu derinant veterinarinės profesinės veiklos kokybės apsaugos interesą su apskųsto specialisto teisinio tikrumo ir galimybės veiksmingai gintis reikalavimais.²⁹
Išnagrinėjęs bylą Veterinarinis drausmės teismas gali pripažinti skundą nepriimtinu, atmesti jį kaip nepagrįstą arba pripažinti visiškai ar iš dalies pagrįstu. Jeigu nustatoma, kad specialistas pažeidė jam taikomą profesinę rūpestingumo pareigą, Teismas gali taikyti Nyderlandų Gyvūnų įstatyme nustatytą drausminę priemonę. Teismas taip pat gali pripažinti skundą pagrįstu, tačiau įstatyme nustatytais pagrindais drausminės priemonės neskirti.³⁰
Pagal Nyderlandų Gyvūnų įstatymo 8.31 straipsnį gali būti taikomos šios drausminės priemonės:
Piniginė bauda ir visiškas arba dalinis profesinių įgaliojimų sustabdymas gali būti skiriami visiškai arba iš dalies sąlyginai. Tokiu atveju nustatomas ne ilgesnis kaip trejų metų bandomasis laikotarpis ir gali būti nustatytos specialiosios sąlygos. Piniginė bauda taip pat gali būti taikoma kartu su profesinių įgaliojimų sustabdymu arba atėmimu.³⁰
Pažymėtina, kad įstatymas numato specifinę galimybę prie sąlyginai paskirtos drausminės priemonės nustatyti specialiąją sąlygą – per nustatytą terminą visiškai arba iš dalies atlyginti atitinkamu elgesiu padarytą žalą, jeigu jos dydis neviršija 5 000 Eur. Ši nuostata nekeičia bendros taisyklės, kad Veterinarinis drausmės teismas nėra civilinių ginčų teismas ir drausmės procese nesprendžia savarankiško civilinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.³⁰
Taikomų drausminių priemonių sistema yra diferencijuota – nuo įspėjimo ir papeikimo iki piniginės baudos, laikino profesinių įgaliojimų sustabdymo ar jų visiško arba dalinio atėmimo. Tai sudaro galimybę parinkti priemonę atsižvelgiant į nustatyto profesinio pažeidimo pobūdį ir sunkumą.
Veterinarinio drausmės teismo sprendimai, kuriais paskiriamos drausminės priemonės, gali sukelti tiesiogines teisines pasekmes apskųsto specialisto profesinei veiklai ir profesiniams įgaliojimams. Jeigu sprendimas per nustatytą terminą neapskundžiamas, pasibaigus apskundimo terminui jis tampa galutinis. Sprendimas paskelbiamas viešai, o šalims išsiunčiamas registruotu paštu, kartu nurodant jo apskundimo sąlygas ir tvarką.³¹
Veterinarinis drausmės teismas nenagrinėja savarankiško civilinio reikalavimo dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo ir drausmės procese nenustato asmens teisės į civilinę kompensaciją. Šios bendros taisyklės nekeičia Wet dieren 8.31 straipsnyje numatyta galimybė tam tikros sąlyginės drausminės priemonės specialiąja sąlyga nustatyti iki 5 000 Eur dydžio padarytos žalos atlyginimą. Galutinis drausmės teismo sprendimas taip pat gali būti panaudotas vėliau keliant civilinės atsakomybės klausimą, tačiau civilinis teismas civilinės atsakomybės sąlygas – įskaitant neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą ir pareigą ją atlyginti – vertina savarankiškai.³²
Veterinarinio drausmės teismo sprendimai įstatyme nustatytais atvejais gali būti skundžiami Veterinariniam apeliaciniam teismui (Veterinair Beroepscollege, toliau – VBC). Apeliacinis skundas turi būti pateiktas per du mėnesius nuo pirmosios instancijos sprendimo išsiuntimo registruotu paštu dienos.³³
Teisę pateikti apeliacinį skundą turi:
Apeliacinis skundas turi būti motyvuotas, prie jo pridedama patvirtinta skundžiamo sprendimo kopija. Apeliacinio skundo pateikimas sustabdo pirmosios instancijos sprendimą. Veterinarinis apeliacinis teismas gali pripažinti apeliacinį skundą nepriimtinu, jį atmesti arba pripažinti pagrįstu. Jeigu apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu arba nagrinėjant bylą nustatoma, kad pirmosios instancijos sprendimas negali būti paliktas galioti kitais pagrindais, Veterinarinis apeliacinis teismas panaikina pirmosios instancijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą. VBC sprendimas yra galutinis.³³
Papildoma procesinė garantija nustatyta tais atvejais, kai apeliacinį skundą pateikia tik pats apskųstas specialistas. Tokiu atveju Veterinarinis apeliacinis teismas gali pakeisti pirmosios instancijos sprendimą apskųsto specialisto nenaudai tik vienbalsiu sprendimu.³³
Dviejų instancijų sistema sudaro specializuotos pirmosios instancijos sprendimų peržiūros ir procesinio teisinio tikrumo garantiją. Ji suteikia galimybę Veterinariniam apeliaciniam teismui patikrinti pirmosios instancijos padarytas faktines ir profesines išvadas, teisės normų taikymą bei, kai tai aktualu, paskirtos drausminės priemonės pagrįstumą. Apeliacinės instancijos sprendimas yra galutinis.³³
Veterinarinio drausmės teismo žodiniai posėdžiai iš esmės yra vieši ir vyksta Hagoje, Valstybės Tarybos (Raad van State) pastate. Informacija apie planuojamas posėdžių datas skelbiama oficialioje Teismo interneto svetainėje. Teismas savo iniciatyva arba gavęs atitinkamą prašymą gali nuspręsti visą posėdį ar jo dalį rengti uždarai, kai tam yra pakankamas pagrindas, pavyzdžiui, dėl byloje nagrinėjamų privataus pobūdžio aplinkybių.³⁴
Veterinarinio drausmės teismo sprendimai paskelbiami viešai, o jų anonimizuotos versijos paprastai skelbiamos viešoje veterinarinės drausmės jurisprudencijos duomenų bazėje. Veterinarinio apeliacinio teismo sprendimai taip pat skelbiami viešai, o anonimizuotos jų versijos publikuojamos oficialioje drausmės jurisprudencijos sistemoje. Tokiu būdu veterinarijos specialistams, gyvūnų savininkams, institucijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su tuo, kaip konkrečiose bylose aiškinama ir taikoma profesinė rūpestingumo pareiga bei geros veterinarinės praktikos standartas.²⁸ ³¹
Viešai skelbiama jurisprudencija atlieka platesnę nei vien konkrečios bylos išsprendimo funkciją. Ji padeda konkretinti atviros profesinės rūpestingumo pareigos turinį, parodyti jos taikymą konkrečiose veterinarinės praktikos situacijose ir suteikti veterinarijos specialistams orientyrus būsimai profesinei veiklai.
Pagrindiniai Nyderlandų veterinarinės drausmės sistemos privalumai yra šie:
Nyderlandų modelio ribotumais laikytina tai, kad:
Taigi Nyderlandų modelis yra specializuotas konkrečių veterinarijos specialistų profesinės veiklos ir drausminės atsakomybės vertinimo mechanizmas, tačiau jis nėra skirtas visiems iš veterinarinių paslaugų teikimo kylantiems ginčams išspręsti. Jo stiprybės siejamos su specializuotu profesiniu vertinimu, teisinės ir veterinarinės kompetencijos derinimu, dviejų instancijų sistema, procesinėmis garantijomis ir profesinės rūpestingumo normos konkretinimu jurisprudencijoje. Pagrindiniai modelio ribotumai kyla iš individualaus drausminės atsakomybės pobūdžio ir aiškaus drausmės proceso atribojimo nuo savarankiško civilinio žalos atlyginimo, paslaugų kainos bei kitų sutartinių ginčų nagrinėjimo. Todėl Lietuvos teisiniam reguliavimui Nyderlandų modelis reikšmingas pirmiausia kaip specializuoto profesinės veiklos vertinimo, procesinių garantijų ir profesinio standarto konkretinimo pavyzdys, o ne kaip modelis, kurį būtų tikslinga perkelti visa apimtimi.
Suomijoje veterinarinio gydymo klaidų ir jų reikšmės žalos atlyginimo atsakomybei vertinimas organizuojamas pagal specializuotos ekspertinės tarybos modelį. Ši ekspertinio vertinimo funkcija yra atskirta nuo veterinarijos gydytojų profesinės veiklos administracinės priežiūros ir su ja susijusių poveikio priemonių taikymo. Šiai funkcijai įstatymu įsteigta Veterinarinių žalų vertinimo taryba (Eläinlääkintävahinkojen arviolautakunta), oficialiai apibūdinama kaip nešališkas ekspertinis organas.³⁵
Veterinarinių žalų vertinimo tarybos pagrindinė paskirtis – pateikti ekspertinę išvadą, ar veterinarijos gydytojo gyvūnui atliktos procedūros arba kito su gyvūno priežiūra susijusio veiksmo metu įvyko gydymo klaida, pagrindžianti žalos atlyginimo atsakomybę. Vertindama konkretų atvejį Taryba analizuoja, ar veterinarijos gydytojas, atsižvelgiant į konkrečias veiklos aplinkybes, veterinarinės medicinos požiūriu veikė tinkamai, ar buvo padaryta gydymo klaida, dėl kurios gyvūnas nugaišo, buvo sužalotas ar patyrė kitokią žalą, taip pat ar yra būtinas priežastinis ryšys tarp gydymo klaidos ir atsiradusios žalos. Žalos atlyginimo atsakomybei taip pat reikalingas tyčinis arba neatsargus veterinarijos gydytojo elgesys. Taryba nevertina galimos žalos piniginio dydžio ir negali įpareigoti sumokėti kompensacijos.³⁶
Tarybos išvada pagal savo teisinę prigimtį yra rekomendacinio pobūdžio. Jos paskirtis – sudaryti prielaidas šalims pasiekti taikų susitarimą dėl žalos klausimo; nesutarus šalys gali naudotis kitomis teisinėmis gynimo priemonėmis, įskaitant kreipimąsi į bendrosios kompetencijos teismą arba Vartotojų ginčų tarybą.³⁶
Veterinarinių žalų vertinimo tarybą trejų metų kadencijai sudaro Suomijos Žemės ir miškų ūkio ministerija. Ją sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir ne mažiau kaip šeši pripažinti kompetentingi bei patyrę nariai, atstovaujantys veterinarijos mokslui, praktinei veterinarinei medicinai ir kitoms Tarybos veiklai reikšmingoms kompetencijos sritims. Taryba veikia Suomijos maisto institucijos (Ruokavirasto) ryšyje, o jos bylas rengia Ruokavirasto tarnyboje dirbantis referentas. Įstatymas pačiai Tarybai suteikia įgaliojimus nagrinėti ir spręsti jos kompetencijai priskirtus ekspertinių išvadų klausimus.³⁷
Veterinarijos gydytojų profesinės veiklos administracinę priežiūrą Suomijoje vykdo Ruokavirasto atskiroje procedūroje, todėl ši funkcija yra atribota nuo Veterinarinių žalų vertinimo tarybos atliekamo ekspertinio gydymo klaidų vertinimo.³⁸
Veterinarinių žalų vertinimo taryba Suomijos teisės aktuose nėra įvardijama kaip savarankiška ar instituciškai nepriklausoma valstybės institucija. Įstatyme nustatyta, kad ji veikia prie Suomijos maisto institucijos (Ruokavirasto), o oficialioje Suomijos maisto institucijos informacijoje Taryba apibūdinama kaip nešališkas ekspertinis organas. Todėl Suomijos modelio atveju tiksliau kalbėti ne apie visišką institucinį nepriklausomumą, bet apie Tarybos nešališkumą ir funkcinį savarankiškumą nagrinėjant konkrečius prašymus bei priimant ekspertines išvadas.³⁹
Tarybos nešališkumo ir profesionalaus vertinimo prielaidas sudaro jos įstatyminis statusas ir specializuota ekspertinė sudėtis. Pirmininką, pirmininko pavaduotoją, ne mažiau kaip šešis kitus narius ir reikiamą skaičių pakaitinių narių trejų metų kadencijai skiria Suomijos Žemės ir miškų ūkio ministerija. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas turi turėti aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą, o kiti nariai ir jų pavaduotojai – būti pripažinti kompetentingais ir patyrusiais asmenimis, atstovaujančiais Tarybos veiklai reikšmingai mokslinei, praktinės veterinarinės medicinos ar kitai ekspertinei kompetencijai. Pirmininkui, kitiems Tarybos nariams ir jų pavaduotojams, nagrinėjant Tarybos kompetencijai priskirtas bylas, taikomos baudžiamosios tarnybinės atsakomybės nuostatos, o žalos atlyginimo atsakomybė nustatoma pagal Suomijos žalos atlyginimo įstatymą.⁴⁰
Ekspertinių išvadų priėmimas pavestas pačiai Tarybai, o ne Ruokavirasto administracijai. Taryba gali teisėtai spręsti jos kompetencijai priskirtą klausimą, kai posėdyje dalyvauja pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas ir ne mažiau kaip du nagrinėjamam klausimui reikšmingos kompetencijos turintys nariai ar jų pavaduotojai. Kilus nesutarimui, sprendžiama balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai lemia pirmininko palaikyta pozicija. Nedidelės veterinarinės reikšmės, nusistovėjusios Tarybos praktikos arba akivaizdžiai nenagrinėtinos bylos įstatyme nustatytais atvejais gali būti išspręstos pirmininko ir vieno ekspertinio nario kartu.⁴¹
Ruokavirasto užtikrina Tarybos veiklos administracinį ir procesinį aptarnavimą: jos tarnyboje dirbantis referentas parengia bylą Tarybos nagrinėjimui ir sprendimui, o Ruokavirasto vykdo dokumentų registravimo, archyvavimo ir kitas Tarybos vidaus administravimo funkcijas. Tačiau ekspertinį klausimą dėl galimos gydymo klaidos nagrinėja ir ekspertinę išvadą priima pati Taryba. Taip administracinio aptarnavimo ir bylos parengimo funkcijos atskiriamos nuo ekspertinio sprendimo priėmimo.⁴²
Tarybos procedūrai taikomi Suomijos Administracinio proceso įstatymo (Hallintolaki), institucijų veiklos viešumo, kalbos ir samių kalbos teisės aktų reikalavimai. Kadangi Tarybos bylų nagrinėjimui taikomas Hallintolaki, Tarybos nariams ir kitiems bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims taikomos ir šiame įstatyme nustatytos nešališkumo bei nušalinimo taisyklės. Asmuo, dėl kurio egzistuoja įstatyme nustatytas šališkumo pagrindas, negali dalyvauti nagrinėjant atitinkamą bylą. Taryba taip pat gali išklausyti proceso šalis, pasitelkti papildomus ekspertus, gauti reikalingas išvadas ir kitą medžiagą bei organizuoti apžiūrą. Kai viena šalis kviečiama į Tarybos posėdį, kitai šaliai turi būti suteikta galimybė jame dalyvauti. Šios taisyklės sudaro papildomas nešališko ir abiejų šalių argumentais pagrįsto ekspertinio vertinimo procesines prielaidas.⁴³
Taigi Suomijos modelyje Tarybos nešališkumas ir funkcinis savarankiškumas grindžiami ne visišku organizaciniu atskyrimu nuo Ruokavirasto, bet įstatymu nustatyta specializuota Tarybos sudėtimi ir narių kvalifikacijos reikalavimais, Tarybos nariams taikomomis tarnybinės atsakomybės ir nušalinimo taisyklėmis, kolegialiu ekspertinių išvadų priėmimu, proceso šalių išklausymo garantijomis ir tuo, kad galutinį ekspertinį klausimą sprendžia pati Taryba. Ruokavirasto atlieka bylų parengimo ir administracinio aptarnavimo funkcijas, tačiau nepriima Tarybos ekspertinės išvados.
Suomijos įstatyme dėl Veterinarinių žalų vertinimo tarybos aiškiai nustatytas subjektų, turinčių teisę prašyti Tarybos ekspertinės išvados, ratas. Teisė kreiptis suteikta ne tik gyvūno savininkui ar laikytojui, bet ir veterinarijos gydytojui, kurio veiksmuose įtariama gydymo klaida, bei jo darbdaviui.⁴⁴
Pagal Suomijos įstatymą dėl Veterinarinių žalų vertinimo tarybos prašymą pateikti ekspertinę išvadą gali pateikti:
Įstatyme taip pat nustatytos specialios taisyklės, kai tas pats klausimas nagrinėjamas kitoje institucijoje. Jeigu dėl klausimo jau priimtas teismo sprendimas, Taryba negali iš naujo nagrinėti teismo išspręstos jo dalies. Jeigu byla yra nagrinėjama teisme, Tarybos išvada gali būti pateikta tik to teismo prašymu. Kai klausimas nagrinėjamas Vartotojų ginčų taryboje, ekspertinė išvada gali būti pateikta ir šios Tarybos prašymu.⁴⁴
Toks reguliavimas rodo, kad Taryba nėra skirta vien gyvūnų savininkų prašymams nagrinėti. Į ją gali kreiptis ir pats veterinarijos gydytojas, kurio veiksmuose įtariama gydymo klaida, arba jo darbdavys. Tarybos funkcija – nešališkai ekspertiškai įvertinti konkretų veterinarinio gydymo atvejį ir pateikti išvadą dėl galimos gydymo klaidos bei jos reikšmės žalos atlyginimo atsakomybei.⁴⁵
Prašymas Tarybai pateikiamas raštu. Jame turi būti pakankamai aiškiai aprašytos faktinės aplinkybės, nurodytas vertinamas veterinarinio gydymo atvejis ir pateikti turimi ekspertiniam vertinimui reikšmingi dokumentai. Nagrinėjant prašymą gali būti gaunamos papildomos išvados, paaiškinimai ir kita sprendimui reikalinga medžiaga.⁴⁶
Tarybos ekspertinės išvados procedūra nėra drausminės atsakomybės ar administracinių poveikio priemonių taikymo procedūra. Prašymo pateikimas Veterinarinių žalų vertinimo tarybai savaime nepradeda veterinarijos gydytojo profesinės veiklos priežiūros procedūros ir savaime nesukelia drausminių ar administracinių pasekmių. Veterinarijos gydytojo profesinės veiklos priežiūros ir su ja susijusių administracinių ar drausminių priemonių klausimai nagrinėjami atskirai Ruokavirasto kompetencijai priskirtoje procedūroje.⁴⁷
Taigi Suomijos modelyje teisė tiesiogiai prašyti ekspertinės išvados suteikiama kelioms pagrindinėms su konkrečiu veterinarinio gydymo atveju susijusioms subjektų grupėms. Tai leidžia specializuotą nešališką ekspertinį vertinimą inicijuoti ne tik gyvūno savininkui ar laikytojui, bet ir vertinamam veterinarijos gydytojui ar jo darbdaviui.
Veterinarinių žalų vertinimo tarybos kompetencija yra specializuota ir susieta su konkretaus veterinarinio gydymo atvejo ekspertiniu vertinimu žalos atlyginimo atsakomybės požiūriu. Taryba vertina, ar veterinarijos gydytojas, atsižvelgiant į konkrečias veiklos aplinkybes, veterinarinės medicinos požiūriu veikė tinkamai, ar gydant gyvūną buvo padaryta gydymo klaida, dėl kurios gyvūnas nugaišo, buvo sužalotas ar patyrė kitokią žalą, ir ar ši gydymo klaida pagrindžia žalos atlyginimo atsakomybę. Vertinant taip pat nustatoma, ar tarp gydymo klaidos ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.⁴⁸
Ekspertinis vertinimas gali apimti įvairias konkretaus veterinarinio gydymo proceso dalis – diagnostiką, gydymo priemonių pasirinkimą ir atlikimą, vaistų skyrimą, komplikacijų vertinimą, tolesnės priežiūros rekomendacijas ir kitus profesinius veiksmus. Taryba vertina, ar veterinarijos gydytojo veiksmai ar neveikimas, atsižvelgiant į konkrečias veiklos aplinkybes, veterinarinės medicinos požiūriu buvo tinkami ir ar nustatyti profesiniai trūkumai laikytini gydymo klaida, galinčia pagrįsti žalos atlyginimo atsakomybę.⁴⁹
Pagal naujausius oficialiai paskelbtus Tarybos veiklos duomenis praktikoje dažniausiai prašoma įvertinti:
Tarybos vertinimas nėra vien formalus medicininių dokumentų patikrinimas. Vertinama konkretaus veterinarinio gydymo medicininė esmė – veterinarijos gydytojo pasirinkti diagnostikos, gydymo ir kiti profesiniai veiksmai ar neveikimas, jų tinkamumas konkrečiomis veiklos aplinkybėmis, galimos gydymo klaidos buvimas ir jos priežastinis ryšys su gyvūnui atsiradusia žala.⁴⁹ ⁵⁰
Tarybos kompetencija neapima veterinarijos gydytojo profesinės veiklos administracinės priežiūros, drausminių ar kitų profesinio statuso poveikio priemonių taikymo ir ginčų dėl veterinarijos paslaugų kainos ar veterinarijos gydytojo atlygio nagrinėjimo. Profesinės veiklos priežiūros klausimai nagrinėjami atskiroje Ruokavirasto procedūroje, o ginčai dėl paslaugų kainos gali būti sprendžiami kitomis tam skirtomis ginčų nagrinėjimo priemonėmis.⁴⁸
Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo tarybos modelis suteikia galimybę ekspertiškai vertinti konkrečius veterinarijos gydytojo diagnostikos, gydymo ir kitus klinikinius sprendimus. Taryba vertina, ar veterinarijos gydytojas, atsižvelgiant į konkrečias veiklos aplinkybes, veterinarinės medicinos požiūriu veikė tinkamai ir ar jo veiksmai ar neveikimas laikytini gydymo klaida, galinčia pagrįsti žalos atlyginimo atsakomybę.⁵¹ ⁵²
Toks vertinimas gali apimti atskirus diagnostikos ir gydymo proceso etapus tiek, kiek jie reikšmingi konkrečiam prašymui išnagrinėti. Oficialiai skelbiama Tarybos praktika patvirtina, kad vertinami, be kita ko, tyrimų pakankamumo, diagnozės teisingumo, gydymo pradžios ir pasirinkimo, vaistų skyrimo, chirurginių procedūrų, anestezijos, komplikacijų, tolesnės priežiūros ir kitų konkrečių veterinarinės medicinos sprendimų klausimai.⁵³
Konkretaus diagnostikos ar gydymo sprendimo vertinimas Suomijos modelyje nėra savarankiškas abstraktus gydymo kokybės auditas. Jis atliekamas tiek, kiek būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo gydymo klaida, ar dėl jos gyvūnui atsirado žala ir ar tarp nustatytos gydymo klaidos bei žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Todėl Taryba gali iš esmės vertinti medicininį veterinarijos gydytojo sprendimų pagrįstumą, tačiau šį vertinimą atlieka įstatyme nustatytos žalos atlyginimo atsakomybės vertinimo funkcijos ribose.⁵² ⁵⁴
Šis Suomijos modelio bruožas reikšmingas lyginamajai analizei tuo, kad parodo galimybę specializuotoje ekspertinėje procedūroje vertinti ne vien formalių dokumentų ar teisės aktų reikalavimų laikymąsi, bet ir konkrečių diagnostikos bei gydymo sprendimų veterinarinį pagrįstumą. Kartu Suomijos modelis parodo, kad tokio profesinio vertinimo kompetencijos ribos gali būti aiškiai apibrėžtos įstatyme pagal konkrečią institucijai pavestą funkciją.
Tokio vertinimo rezultatas pateikiamas rekomendacinės ekspertinės išvados forma; ji gali būti reikšminga sprendžiant dėl konkretaus veterinarinio gydymo kilusį ginčą, tačiau pati nėra galutinis privalomas ginčo išsprendimas.⁵⁵
Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo tarybai nėra pavesta savarankiškai nagrinėti profesinės etikos pažeidimų. Įstatyme jos kompetencija apibrėžta pagal kitą tikslą – pateikti ekspertinę išvadą, ar veterinarijos gydytojo gyvūnui atliktos procedūros arba kito su gyvūno priežiūra susijusio veiksmo metu buvo padaryta gydymo klaida, pagrindžianti žalos atlyginimo atsakomybę. Todėl Tarybos vertinimo objektas yra konkretaus veterinarinio gydymo medicininis pagrįstumas, galimos gydymo klaidos buvimas, jos sukeltos žalos ir priežastinio ryšio klausimai, o ne savarankiškas profesinės etikos normų laikymosi vertinimas.⁵⁶
Aplinkybės, kurios platesne prasme galėtų turėti ir profesinio elgesio ar profesinės etikos aspektų, Tarybos nagrinėjamoje byloje gali būti reikšmingos tik tiek, kiek jos yra susijusios su Tarybai įstatymu pavestu klausimu – veterinarinio gydymo tinkamumu, galimos gydymo klaidos nustatymu, atsiradusia žala, priežastiniu ryšiu arba žalos atlyginimo atsakomybės pagrindais. Tačiau Taryba dėl tokių aplinkybių nepriima atskiros išvados, ar veterinarijos gydytojas pažeidė profesinės etikos normas.⁵⁶
Tarybos kompetencijai taip pat nepriskiriama veterinarijos gydytojo profesinės veiklos administracinė priežiūra, drausminių ar kitų profesinio statuso poveikio priemonių taikymas ir ginčų dėl veterinarijos paslaugų kainos ar veterinarijos gydytojo atlygio nagrinėjimas. Šie klausimai sprendžiami kitose tam kompetentingose procedūrose.⁵⁷
Veterinarijos gydytojo profesinės veiklos priežiūros klausimai Suomijoje nagrinėjami atskirai nuo Veterinarinių žalų vertinimo tarybos procedūros. Ruokavirasto pagal veterinarijos gydytojų profesinės veiklos priežiūros taisykles nagrinėja skundus dėl galimų profesinės veiklos klaidų ar neveikimo ir, esant teisiniam pagrindui, gali taikyti jos kompetencijai priskirtas poveikio priemones. Taigi ekspertinis gydymo klaidos ir žalos atlyginimo atsakomybės vertinimas bei veterinarijos gydytojo profesinės veiklos priežiūra Suomijos sistemoje yra atskiros funkcijos.⁵⁸
Taigi Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo tarybos modelis nepateikia savarankiško profesinės etikos klausimų nagrinėjimo mechanizmo. Tarybos kompetencija apsiriboja konkretaus veterinarinio gydymo ekspertiniu vertinimu tiek, kiek būtina nustatyti gydymo klaidą ir jos reikšmę žalos atlyginimo atsakomybei. Profesinės veiklos priežiūros ir galimų profesinių pažeidimų klausimai nagrinėjami atskiroje Ruokavirasto procedūroje. Šis funkcijų atribojimas yra vienas esminių Suomijos modelio bruožų.
Veterinarinių žalų vertinimo tarybos sudėtį, narių skyrimo tvarką ir pagrindinius kvalifikacijos reikalavimus nustato Suomijos įstatymas dėl Veterinarinių žalų vertinimo tarybos. Tarybą trejų metų kadencijai sudaro Suomijos Žemės ir miškų ūkio ministerija. Ją sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, ne mažiau kaip šeši kiti nariai ir reikiamas skaičius pakaitinių narių.⁵⁹
Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas turi turėti aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą. Kiti Tarybos nariai ir jų pakaitiniai nariai turi būti pripažinti kompetentingais ir patyrusiais asmenimis, atstovaujančiais Tarybos veiklai reikšmingai mokslinei, praktinės veterinarinės medicinos ar kitai ekspertinei kompetencijai. Tokia įstatyme nustatyta sudėtis leidžia Taryboje derinti teisinę kompetenciją ir specialiąsias veterinarinės medicinos žinias.⁵⁹
Dabartinė 2026 m. kovo 1 d.–2029 m. vasario 28 d. kadencijos Tarybos sudėtis rodo, kad veterinarinės medicinos kompetencija joje nėra vien bendro pobūdžio. Tarp narių yra veterinarijos gydytojų, turinčių specializuotą kompetenciją arklių ligų, smulkiųjų gyvūnų ligų ir veterinarinės anesteziologijos srityse, taip pat veterinarijos priežiūros srityje dirbantis veterinarijos gydytojas. Nariams paskirti atitinkamą profesinę kompetenciją turintys pakaitiniai nariai. Tokia sudėtis sudaro galimybę nagrinėjant konkretų atvejį pasitelkti būtent tam klausimui reikšmingas veterinarinės medicinos žinias.⁶⁰
Tarybos narių profesinę kompetenciją papildo jiems taikomos procesinės ir atsakomybės garantijos. Pirmininkui, kitiems Tarybos nariams ir jų pakaitiniams nariams, nagrinėjant Tarybos kompetencijai priskirtus klausimus, taikomos baudžiamosios tarnybinės atsakomybės nuostatos, o žalos atlyginimo atsakomybė nustatoma pagal Suomijos žalos atlyginimo įstatymą. Tarybos bylų nagrinėjimui taip pat taikomi Suomijos Administracinio proceso įstatymo (Hallintolaki) ir institucijų veiklos viešumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, įskaitant nešališkumo ir nušalinimo taisykles.⁶¹
Nagrinėjant konkretų prašymą nebūtina, kad dalyvautų visi Tarybos nariai. Taryba gali teisėtai spręsti jos kompetencijai priskirtą klausimą, kai dalyvauja pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas ir ne mažiau kaip du nagrinėjamam klausimui reikšmingai ekspertinei sričiai atstovaujantys nariai ar jų pakaitiniai nariai. Kilus nesutarimui sprendimas priimamas balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai lemia pirmininko palaikytas pasiūlymas. Įstatyme nustatytais paprastesniais atvejais klausimą gali kartu išspręsti pirmininkas ir vienas ekspertinis narys.⁶²
Taigi Suomijos modelyje specialiųjų veterinarinės medicinos žinių užtikrinimas grindžiamas ne vien galimybe prireikus kreiptis į išorės ekspertus, bet pirmiausia pačios Tarybos specializuota sudėtimi. Teisinės ir veterinarinės kompetencijos derinimas, skirtingų veterinarinės medicinos sričių specialistų dalyvavimas ir galimybė konkrečios bylos nagrinėjime dalyvauti jos dalykui reikšmingos kompetencijos turintiems nariams sudaro prielaidas profesionaliam konkretaus veterinarinio gydymo ekspertiniam vertinimui.
Prašymas pateikti Veterinarinių žalų vertinimo tarybos ekspertinę išvadą teikiamas raštu pagal nustatytą prašymo formą. Joje nurodomi pareiškėjo duomenys, vertinamas veterinarijos gydytojas, gyvūnas, su galimu gydymo pažeidimu susijusio įvykio laikas ir išsamiau aprašomos vertinamo veterinarinio gydymo ar kito su gyvūno priežiūra susijusio veiksmo aplinkybės. Prireikus faktinių aplinkybių aprašymas gali būti tęsiamas atskirame priede. Prašymo formoje taip pat nurodoma, ar tas pats klausimas yra išspręstas arba nagrinėjamas teisme ar Vartotojų ginčų taryboje. Prašymas gali būti pateiktas paštu arba nuskenuotas elektroniniu paštu, kartu pateikiant atsiskaitymui reikalingus duomenis.⁶³
Už Tarybos ekspertinės išvados nagrinėjimą imamas mokestis. Pagal 2026 m. galiojančią oficialiai skelbiamą tvarką gyvūno savininkui arba laikytojui taikomas 300 eurų, veterinarijos gydytojui, prašančiam įvertinti savo veiksmus, – 450 eurų, o veterinarijos gydytojo ar gydytojų darbdaviui – 600 eurų nagrinėjimo mokestis.⁶³
Gavus prašymą surenkamos bylai išnagrinėti reikalingos išvados ir kiti paaiškinimai. Taryboje nagrinėjamas bylas rengia Ruokavirasto tarnyboje dirbantis referentas, kuris parengia klausimą Tarybai nagrinėti ir spręsti. Įstatyme taip pat nustatyta, kad Taryba neprivalo pateikti ekspertinės išvados, jeigu prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.⁶⁴
Tarybos procedūrai taikomas Suomijos Administracinio proceso įstatymas (Hallintolaki). Pagal jame nustatytą bendrąją taisyklę, prieš išsprendžiant klausimą suinteresuotam asmeniui turi būti suteikta galimybė pareikšti nuomonę ir pateikti paaiškinimus dėl tokių reikalavimų bei duomenų, kurie gali turėti reikšmės sprendimui. Kai asmuo kviečiamas į Tarybos posėdį būti išklausytas, kitai proceso šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė dalyvauti. Taip procedūroje sudaromos sąlygos abiem šalims pateikti savo poziciją ir reikšmingus paaiškinimus prieš priimant ekspertinę išvadą.⁶⁵
Taryba, kai tai būtina klausimui išspręsti, gali išklausyti proceso šalį, pasitelkti ekspertus, gauti papildomas išvadas ir kitus paaiškinimus bei organizuoti apžiūrą. Apžiūrai taikomi Suomijos Administracinio proceso įstatyme nustatyti reikalavimai. Šios procesinės priemonės leidžia Tarybai neapsiriboti vien pareiškėjo pateikta medžiaga ir prireikus papildyti ekspertiniam vertinimui reikalingą faktinį bei profesinį pagrindą.⁶⁶
Parengta byla perduodama Tarybai nagrinėti ir ekspertinei išvadai priimti. Taryba paprastai renkasi keturis kartus per metus, o įstatyme nustatytais atvejais sprendimo teisę vietoj įprastos Tarybos sudėties gali įgyvendinti jos pirmininkas kartu su ekspertiniu nariu. Oficialiai skelbiama, kad vidutinė prašymų pateikti ekspertinę išvadą nagrinėjimo trukmė yra 6–12 mėnesių.⁶⁷
Taigi Suomijos modelyje prašymo nagrinėjimas grindžiamas daugiausia rašytine, administracinio proceso taisyklėmis reglamentuojama procedūra, kurioje bylą rengia Ruokavirasto referentas, proceso šalims suteikiama galimybė būti išklausytoms, o Taryba prireikus gali pasitelkti papildomus ekspertus, gauti išvadas ir paaiškinimus bei organizuoti apžiūrą. Galutinį Tarybos kompetencijai priskirtą ekspertinį klausimą sprendžia pati Taryba arba įstatyme nustatytais atvejais – pirmininkas kartu su ekspertiniu nariu.
Išnagrinėjusi pateiktą prašymą Veterinarinių žalų vertinimo taryba pateikia ekspertinę išvadą dėl konkretaus veterinarinio gydymo atvejo. Joje vertinama, ar veterinarijos gydytojas, atsižvelgiant į konkrečias veiklos aplinkybes, veterinarinės medicinos požiūriu veikė tinkamai, ar gydant gyvūną buvo padaryta gydymo klaida, dėl kurios gyvūnas nugaišo, buvo sužalotas ar patyrė kitokią žalą, ir ar tarp nustatytos gydymo klaidos bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taryba taip pat vertina, ar nustatyta gydymo klaida pagrindžia žalos atlyginimo atsakomybę; tokiai atsakomybei būtinas tyčinis arba neatsargus veterinarijos gydytojo elgesys.⁶⁸
Tarybos atliekamas žalos atlyginimo atsakomybės vertinimas turi aiškias ribas. Taryba nevertina galimos žalos piniginio dydžio, nenustato mokėtinos kompensacijos dydžio ir negali įpareigoti veterinarijos gydytojo ar kito asmens sumokėti žalos atlyginimą. Todėl jos išvada išsprendžia ekspertinį klausimą, ar konkrečiu atveju nustatyta gydymo klaida pagrindžia žalos atlyginimo atsakomybę, tačiau pati nesukuria vykdytinos pareigos atlyginti konkretaus dydžio žalą.⁶⁹
Tarybos išvada pagal savo teisinę prigimtį yra rekomendacija. Jos paskirtis – skatinti ginčo šalis pasiekti taikų susitarimą. Jeigu šalys nesusitaria, žalos klausimas gali būti perduotas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui arba, kai tam yra pagrindas, Vartotojų ginčų tarybai. Taigi Tarybos išvada nėra privalomas galutinis ginčo dėl žalos atlyginimo išsprendimas ir nepakeičia kompetentingos ginčą sprendžiančios institucijos ar teismo.⁶⁹
Ekspertinės išvados procedūra taip pat turi būti atribota nuo veterinarijos gydytojo profesinės veiklos administracinės priežiūros. Veterinarinių žalų vertinimo tarybos kompetencija apsiriboja žalos atlyginimo atsakomybės vertinimu; ji nesprendžia veterinarijos gydytojo profesinės veiklos priežiūros, drausminių priemonių ar kitų su teise verstis profesine veikla susijusių poveikio priemonių taikymo klausimų. Tokie klausimai nagrinėjami atskiroje Ruokavirasto profesinės veiklos priežiūros procedūroje.⁷⁰
Taigi Suomijos modelyje ekspertinės išvados teisinė reikšmė yra dvejopa. Viena vertus, specializuota Taryba gali ekspertiškai įvertinti ne tik tai, ar buvo padaryta gydymo klaida ir ar ji susijusi su atsiradusia žala, bet ir tai, ar ši gydymo klaida pagrindžia žalos atlyginimo atsakomybę. Kita vertus, pati Tarybos išvada yra rekomendacinio pobūdžio: ja nenustatomas žalos piniginis dydis, neįpareigojama mokėti kompensacijos ir nesprendžiami veterinarijos gydytojo profesinės priežiūros ar drausminės atsakomybės klausimai. Toks modelis sudaro galimybę gauti specializuotą ekspertinį vertinimą dar iki galutinio civilinio ginčo išsprendimo, kartu išlaikant aiškias Tarybos kompetencijos ribas.
Veterinarinių žalų vertinimo taryba neturi įgaliojimų taikyti veterinarijos gydytojui drausminių, administracinių ar profesinio statuso poveikio priemonių. Jos funkcija – specializuotai ir nešališkai ekspertiškai įvertinti, ar konkrečiu veterinarinio gydymo atveju buvo padaryta gydymo klaida, pagrindžianti žalos atlyginimo atsakomybę. Taryba nesprendžia, kokios profesinės priežiūros ar poveikio priemonės dėl nustatytų aplinkybių turėtų būti taikomos veterinarijos gydytojui.⁷¹
Veterinarijos gydytojų profesinės veiklos priežiūra Suomijoje pavesta Suomijos maisto institucijai (Ruokavirasto), kuri šią funkciją vykdo pagal Veterinarijos gydytojo profesijos įstatymą (Laki eläinlääkärinammatin harjoittamisesta, 29/2000). Ruokavirasto veterinarijos gydytojų profesinę veiklą prižiūri tiek savo iniciatyva, tiek gavusi pranešimų ar skundų dėl galimų veterinarijos gydytojo profesinėje veikloje padarytų klaidų ar neveikimo.⁷²
Nustačiusi profesinės veiklos trūkumų, Ruokavirasto, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes ir pažeidimo pobūdį, gali taikyti skirtingo pobūdžio priežiūros ir poveikio priemones. Dažniausiai taikomas administracinis vadovavimas – veterinarijos gydytojo dėmesio atkreipimas į nustatytą trūkumą, nurodymas, kaip ateityje turėtų būti elgiamasi, arba pastaba. Sunkesniais atvejais gali būti skiriamas įspėjimas. Įstatyme nustatytomis sąlygomis Ruokavirasto taip pat gali riboti veterinarijos gydytojo profesinę veiklą arba panaikinti teisę verstis veterinarijos gydytojo profesija, o prireikus – įpareigoti atlikti profesinės kompetencijos ar darbingumo patikrinimą.⁷³
Veterinarinių žalų vertinimo tarybos procedūra ir Ruokavirasto profesinės veiklos priežiūros procedūra yra atskiros. Vien Tarybos ekspertinės išvados priėmimas savaime nereiškia, kad veterinarijos gydytojui bus pritaikyta profesinės priežiūros priemonė. Oficialioje Ruokavirasto informacijoje nurodoma, kad sudėtingesnio gydymo klaidos atveju Tarybos išvada gali būti pateikta Ruokavirasto kaip skundo medžiagos dalis; prieš įtraukiant ją į priežiūros bylos sprendimo medžiagą, ją įvertina Ruokavirasto veterinarinės medicinos ekspertas kartu su teisininku. Galutinį sprendimą dėl profesinės priežiūros ir galimų poveikio priemonių priima Ruokavirasto pagal jai įstatymu suteiktą kompetenciją.⁷⁴
Taigi Suomijos modelyje specializuotas gydymo klaidos ir jos reikšmės žalos atlyginimo atsakomybei ekspertinis vertinimas yra funkciškai atribotas nuo veterinarijos gydytojo profesinės veiklos priežiūros ir poveikio priemonių taikymo. Veterinarinių žalų vertinimo taryba pateikia rekomendacinę ekspertinę išvadą, tačiau pati nenustato veterinarijos gydytojui profesinių pasekmių. Profesinės veiklos priežiūrą ir įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymą vykdo Ruokavirasto. Toks funkcijų paskirstymas leidžia atskirti gydymo klaidos ekspertinį vertinimą nuo sprendimo, ar konkrečios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti veterinarijos gydytojui profesinės priežiūros priemones.
Veterinarinių žalų vertinimo tarybos kompetencija tiesiogiai apima gydymo klaidos reikšmės žalos atlyginimo atsakomybei vertinimą. Taryba vertina, ar veterinarijos gydytojas, atsižvelgiant į konkrečias veiklos aplinkybes, veterinarinės medicinos požiūriu veikė tinkamai, ar buvo padaryta gydymo klaida, dėl kurios gyvūnas nugaišo, buvo sužalotas ar patyrė kitokią žalą, ir ar tarp gydymo klaidos bei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Taryba taip pat vertina, ar nustatyta gydymo klaida pagrindžia žalos atlyginimo atsakomybę; tokiai atsakomybei būtinas tyčinis arba neatsargus veterinarijos gydytojo elgesys.⁷⁵
Tačiau Tarybos kompetencija neapima žalos piniginio dydžio nustatymo ar konkrečios kompensacijos priteisimo. Taryba nevertina galimos žalos ekonominės vertės ir negali įpareigoti veterinarijos gydytojo, jo darbdavio ar kito asmens sumokėti kompensaciją. Todėl Tarybos išvada gali konstatuoti, kad gydymo klaida pagrindžia žalos atlyginimo atsakomybę, tačiau pati savaime nesukuria vykdytinos pareigos sumokėti konkretaus dydžio žalos atlyginimą.⁷⁵
Tarybos išvada pagal savo teisinę prigimtį yra rekomendacinio pobūdžio. Jos paskirtis – skatinti ginčo šalis pasiekti taikų susitarimą dėl žalos klausimo. Jeigu šalys nesusitaria, žalos klausimas gali būti perduotas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui arba, kai tam yra teisinis pagrindas, Vartotojų ginčų tarybai (Kuluttajariitalautakunta).⁷⁶
Tarybos ir kitų ginčų nagrinėjimo institucijų kompetencija yra tarpusavyje atribota. Jeigu dėl to paties klausimo jau priimtas teismo sprendimas, Taryba teismo išspręstos klausimo dalies nebenagrinėja. Jeigu byla dar nagrinėjama teisme, Taryba gali pateikti ekspertinę išvadą tik to teismo prašymu. Ginčai dėl veterinarijos gydytojo atlygio ar veterinarinių paslaugų kainos nepatenka į Tarybos kompetenciją ir gali būti nagrinėjami Vartotojų ginčų taryboje.⁷⁷
Taigi Suomijos modelyje būtina atskirti du tarpusavyje susijusius, tačiau teisiškai skirtingus klausimus. Veterinarinių žalų vertinimo taryba turi kompetenciją ekspertiškai įvertinti, ar konkreti gydymo klaida pagrindžia žalos atlyginimo atsakomybę, tačiau ji nenustato atlygintinos žalos piniginio dydžio, nepriteisia kompensacijos ir negali įpareigoti jos sumokėti. Galutinis ginčas dėl konkretaus žalos atlyginimo ir jo dydžio, jeigu šalys nesusitaria remdamosi Tarybos rekomendacine išvada, gali būti sprendžiamas tam kompetentingoje ginčų nagrinėjimo institucijoje arba teisme. Toks modelis suteikia šalims specializuotą veterinarinės medicinos ekspertinį pagrindą žalos atlyginimo klausimui spręsti, kartu aiškiai atribojant ekspertinį vertinimą nuo privalomo kompensacijos priteisimo.
Veterinarinių žalų vertinimo tarybos ekspertinė išvada pagal savo teisinę prigimtį yra rekomendacinio pobūdžio. Suomijos įstatyme dėl Veterinarinių žalų vertinimo tarybos nenustatyta oikaisuvaatimus ar kita speciali apskundimo procedūra, pagal kurią proceso šalis galėtų ginčyti pačios Tarybos ekspertinės išvados turinį. Todėl Tarybos išvada nėra skundžiama tokia apeliacine ar administracine tvarka, kokia taikoma privalomiems administraciniams ar teismų sprendimams.⁷⁸
Nuo pačios ekspertinės išvados turinio būtina atskirti už jos nagrinėjimą nustatytą mokestį. Pagal Suomijos valstybės rinkliavų teisinį reguliavimą asmuo, manantis, kad nustatant Tarybos ekspertinės išvados nagrinėjimo mokestį padaryta klaida, gali reikalauti šio mokesčio ištaisymo. Tačiau ši teisių gynimo galimybė taikoma tik nagrinėjimo mokesčio nustatymui ir nesuteikia teisės tokiu būdu ginčyti Tarybos ekspertinės išvados veterinarinio ar teisinio turinio.⁷⁹
Kartu oficialūs Tarybos veiklos duomenys rodo, kad praktikoje nagrinėjami ir pakartotinio nagrinėjimo prašymai (uudelleenkäsittelypyyntö). Pavyzdžiui, 2025 m. Taryba išnagrinėjo keturis tokius prašymus, 2024 m. – vieną, o pakartotinio nagrinėjimo atvejų fiksuota ir ankstesniais metais. Tačiau viešai skelbiamuose oficialiuose šaltiniuose pakartotinis nagrinėjimas nėra apibrėžtas kaip įstatyme nustatyta apeliacija ar bendroji išvados apskundimo procedūra, o konkretūs jo pagrindai ir sąlygos nepateikiami. Todėl pakartotinio nagrinėjimo galimybės negalima tapatinti su teise apskųsti Tarybos išvadą aukštesnei instancijai.⁸⁰
Jeigu proceso šalis nesutinka su Tarybos ekspertine išvada, pati išvada neužkerta kelio naudotis kitomis teisinėmis gynimo priemonėmis. Kadangi Tarybos išvada yra rekomendacija, šalys gali nesutikti su ja ir žalos klausimą perduoti bendrosios kompetencijos teismui arba, kai ginčas patenka į jos kompetenciją, Vartotojų ginčų tarybai (Kuluttajariitalautakunta). Tokiu atveju atitinkama institucija ginčą nagrinėja pagal jai taikomas taisykles ir nėra saistoma Veterinarinių žalų vertinimo tarybos išvados kaip privalomo galutinio sprendimo.⁸¹
Atskirai nuo nesutikimo su ekspertine išvada gali būti keliamas ir veterinarijos gydytojo profesinės veiklos priežiūros klausimas. Tokia procedūra nėra Tarybos išvados apskundimas ar jos apeliacinė peržiūra. Veterinarijos gydytojo profesinės veiklos priežiūros klausimus pagal savo kompetenciją nagrinėja Ruokavirasto, o šioje procedūroje priimami administraciniai sprendimai turi jiems taikomą savarankišką teisinės gynybos ir apskundimo režimą.⁸²
Taigi Suomijos modelyje Veterinarinių žalų vertinimo tarybos ekspertinei išvadai nenustatyta įprasta apeliacinė ar administracinė jos turinio apskundimo tvarka. Oficialūs veiklos duomenys patvirtina, kad praktikoje tam tikros bylos gali būti nagrinėjamos pakartotinai, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nėra aukštesnės instancijos vykdoma Tarybos išvados kontrolė. Nesutikimas su Tarybos išvada taip pat nepanaikina galimybės šalims ginčą spręsti kitose kompetentingose institucijose ar teisme. Tokia sistema atitinka rekomendacinį Tarybos ekspertinės išvados pobūdį: išvada suteikia specializuotą ekspertinį pagrindą ginčui spręsti, tačiau pati nėra galutinis privalomas sprendimas dėl šalių teisių ir pareigų.
Suomijos modelis suteikia gyvūno savininkui arba laikytojui teisę tiesiogiai kreiptis į Veterinarinių žalų vertinimo tarybą dėl konkretaus veterinarinio gydymo atvejo ekspertinio įvertinimo. Įstatyme nenustatytas reikalavimas prieš tokį kreipimąsi pirmiausia inicijuoti veterinarijos gydytojo profesinės veiklos priežiūros procedūrą ar kreiptis į teismą. Todėl specializuotas ekspertinis gydymo klaidos ir jos reikšmės žalos atlyginimo atsakomybei vertinimas iš esmės gali būti inicijuojamas savarankiškai, dar nepradėjus teisminio ginčo.⁸³
Prašymo pateikimo procedūra yra standartizuota ir oficialiai paaiškinta Ruokavirasto interneto svetainėje. Prašymas teikiamas raštu pagal nustatytą formą, o Tarybos oficialioje informacijoje pateikiami prašymo ir atsiskaitymo duomenų blankai bei kontaktai konsultacijai dėl to, ar konkretus klausimas patenka į Tarybos kompetenciją. Gavus prašymą surenkamos bylai išnagrinėti reikalingos išvados ir kiti paaiškinimai, o bylą Tarybai rengia Ruokavirasto tarnyboje dirbantis referentas.⁸⁴
Procedūros prieinamumui reikšmingos ir proceso dalyvių išklausymo garantijos. Taryba, kai tai būtina klausimui išspręsti, gali išklausyti proceso šalį, pasitelkti ekspertus, gauti papildomas išvadas bei paaiškinimus ir organizuoti apžiūrą. Jeigu viena proceso šalis kviečiama būti išklausyta Tarybos posėdyje, kitai šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė jame dalyvauti. Tarybos procedūrai taikomos ir Suomijos Administracinio proceso įstatymo nuostatos, įskaitant proceso šalies teisę būti išklausytai prieš išsprendžiant jos teisiniams interesams reikšmingą klausimą.⁸⁵
Kita vertus, Suomijos procedūra nėra nemokama. Pagal 2026 m. galiojančią oficialiai skelbiamą tvarką už gyvūno savininko arba laikytojo prašymo nagrinėjimą imamas 300 eurų mokestis. Veterinarijos gydytojui, prašančiam įvertinti savo veiksmus, nustatytas 450 eurų, o veterinarijos gydytojo ar gydytojų darbdaviui – 600 eurų mokestis. Todėl finansiniu požiūriu Suomijos modelio negalima vertinti kaip visiškai nevaržomo kreipimosi mechanizmo.⁸⁶
Procedūros operatyvumą taip pat riboja jos trukmė. Ruokavirasto oficialiai nurodo, kad Veterinarinių žalų vertinimo taryba paprastai renkasi keturis kartus per metus, o vidutinė prašymų pateikti ekspertinę išvadą nagrinėjimo trukmė yra 6–12 mėnesių. Tai reiškia, kad nors specializuotam ekspertiniam vertinimui inicijuoti nereikia pradėti teisminio proceso, pats ekspertinės išvados gavimas gali užtrukti reikšmingą laiką.⁸⁷
Tiesioginio kreipimosi galimybė taip pat turi įstatyme nustatytas ribas, susijusias su kitomis ginčų nagrinėjimo procedūromis. Jeigu dėl to paties klausimo jau priimtas teismo sprendimas, Taryba teismo išspręstos klausimo dalies nebegali nagrinėti. Jeigu byla jau nagrinėjama teisme, Tarybos išvada gali būti pateikta tik to teismo prašymu. Šios taisyklės neleidžia Tarybos procedūros naudoti kaip lygiagretaus ekspertinio proceso teisme jau nagrinėjamam ar išspręstam tam pačiam klausimui.⁸⁸
Taigi Suomijos modelis suteikia gyvūnų savininkams tiesioginį specializuoto ekspertinio vertinimo kelią, nereikalaujant prieš tai pradėti profesinės priežiūros ar teisminės procedūros. Procedūros prieinamumą didina aiškiai aprašyta kreipimosi tvarka, standartizuota prašymo forma, galimybė gauti konsultaciją dėl Tarybos kompetencijos, proceso šalių išklausymo garantijos ir tai, kad vertinimui reikalingos papildomos išvados bei paaiškinimai gali būti gaunami nagrinėjant bylą. Vis dėlto prieinamumą riboja nustatytas nagrinėjimo mokestis, 6–12 mėnesių vidutinė procedūros trukmė ir įstatyme nustatytos Tarybos kompetencijos ribos. Todėl Suomijos sistema laikytina tiesiogiai prieinamu specializuoto ekspertinio vertinimo mechanizmu, tačiau ne nemokamu ar greitu ginčo išsprendimo būdu.
Pagrindiniai Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo tarybos modelio privalumai yra šie:
Taigi Suomijos modelio stiprybė yra ne vien galimybė gauti specializuotą veterinarinės medicinos ekspertinį vertinimą, bet ir aiškus skirtingų funkcijų atribojimas. Taryba gali iš esmės įvertinti konkretaus diagnostikos ir gydymo sprendimo veterinarinį pagrįstumą, nustatyti galimą gydymo klaidą, įvertinti priežastinį ryšį ir jos reikšmę žalos atlyginimo atsakomybei, tačiau profesinės veiklos priežiūros ir poveikio priemonių taikymo funkcijos paliekamos kitai kompetentingai institucijai. Lietuvos teisiniam reguliavimui šis modelis reikšmingas kaip pavyzdys, kad specializuotas profesinis veterinarinio gydymo vertinimas gali būti organizuojamas atskiriant ekspertinio vertinimo, profesinės priežiūros ir privalomo žalos atlyginimo sprendimo funkcijas.
Vertinant Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo tarybos modelį kaip galimą platesnės veterinarinių paslaugų ir profesinės veiklos vertinimo sistemos atskaitos tašką, jo ribotumais laikytina tai, kad:
Taigi Suomijos modelis nėra universalus visų su veterinarinių paslaugų teikimu susijusių ginčų ar veterinarijos gydytojų profesinės veiklos klausimų nagrinėjimo mechanizmas. Jo paskirtis yra siauresnė – specializuotai ir nešališkai ekspertiškai įvertinti konkretų veterinarinio gydymo atvejį ir nustatyti, ar gydymo klaida pagrindžia žalos atlyginimo atsakomybę. Tarybos išvada yra rekomendacinė, ji nesprendžia kompensacijos dydžio, profesinės priežiūros ar profesinio statuso poveikio priemonių klausimų, o atskirais atvejais galutiniam ginčui išspręsti būtinos papildomos procedūros.⁹⁵ ⁹⁶
Lietuvos teisiniam reguliavimui Suomijos modelis reikšmingas pirmiausia dėl specializuotos kolegialios ekspertinės kompetencijos, teisinės ir veterinarinės medicinos kompetencijos derinimo, galimybės iš esmės vertinti konkrečius diagnostikos ir gydymo sprendimus, proceso šalių išklausymo garantijų ir aiškaus ekspertinio vertinimo atribojimo nuo profesinės priežiūros bei privalomo žalos atlyginimo sprendimo. Tačiau Suomijos Tarybos siaura, į žalos atlyginimo atsakomybės vertinimą orientuota kompetencija savaime nėra pagrindas tokios pačios apimties modelį perkelti į Lietuvos teisinę sistemą. Lyginamajai analizei reikšmingi atskiri šio modelio instituciniai ir procedūriniai elementai, o ne visas Suomijos modelis kaip vientisas sprendimas.
Jungtinėje Karalystėje veterinarijos gydytojų profesijos reguliavimą vykdo Karališkasis veterinarijos chirurgų koledžas (Royal College of Veterinary Surgeons, toliau – RCVS). RCVS buvo įsteigtas Karališkąja chartija 1844 m., o dabartinis jo teisinis ir reguliavimo pagrindas grindžiamas Karališkąja chartija, jos papildymais ir 1966 m. Veterinarijos gydytojų įstatymu (Veterinary Surgeons Act 1966). Šis įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, pagal kurį RCVS reguliuoja veterinarijos gydytojų profesiją Jungtinėje Karalystėje.¹⁰⁵
RCVS oficialiai apibūdinamas kaip nepriklausomas Jungtinės Karalystės veterinarijos gydytojų ir veterinarijos slaugytojų profesijų reguliuotojas. Jo įgaliojimai ir atsakomybės nustatyti Karališkojoje chartijoje, Veterinary Surgeons Act 1966 ir pagal šį įstatymą priimamuose teisės aktuose bei taisyklėse. Pagal Veterinary Surgeons Act 1966 RCVS, be kita ko, tvarko veterinarijos gydytojų registrą, vykdo su veterinarijos studijomis ir profesine kvalifikacija susijusias reguliavimo funkcijas ir prižiūri veterinarijos gydytojų profesinį elgesį.¹⁰⁵ ¹⁰⁶
Pagal 2015 m. papildomą Karališkąją chartiją RCVS paskirtis apima veterinarijos standartų nustatymą, palaikymą ir tobulinimą bei veterinarinės medicinos mokslo ir praktikos skatinimą gyvūnų sveikatos ir gerovės bei platesnio viešojo intereso labui. Reguliuodamas veterinarijos gydytojų veiklą RCVS taip pat siekia apsaugoti viešąjį interesą ir gyvūnų sveikatą bei gerovę.¹⁰⁶
Veterinarijos gydytojų profesinės pareigos konkretinamos RCVS Veterinarijos gydytojų profesinio elgesio kodekse (Code of Professional Conduct for Veterinary Surgeons) ir jį papildančiose gairėse (Supporting Guidance). Kodekse nustatyti pagrindiniai profesinės praktikos principai – profesinė kompetencija, sąžiningumas ir integralumas, nepriklausomumas ir nešališkumas, klientų konfidencialumas ir pasitikėjimas bei profesinė atskaitomybė. Jame taip pat nustatytos konkrečios pareigos, susijusios su tinkama veterinarine priežiūra, veikimu savo kompetencijos ribose, vaistų skyrimu, informuoto sutikimo gavimu, bendravimu su klientais, klinikinių dokumentų tvarkymu ir kitais profesinės veiklos aspektais.¹⁰⁷
RCVS profesinės priežiūros sistema nėra bendras mechanizmas, skirtas gyvūno savininkui gauti savarankišką ekspertinę išvadą, ar kiekvienu konkrečiu veterinarinio gydymo atveju buvo padaryta diagnostikos ar gydymo klaida. RCVS nagrinėja pirmiausia rimčiausius profesinius susirūpinimą keliančius atvejus, galinčius paveikti veterinarijos gydytojo teisę tęsti profesinę veiklą. Pagal šiuo metu galiojantį Veterinary Surgeons Act 1966 drausminė kompetencija veterinarijos gydytojų atžvilgiu pirmiausia siejama su profesiniu poelgiu, kuris gali būti pripažintas disgraceful conduct in a professional respect – RCVS praktikoje apibūdinamu kaip rimtas profesinis nusižengimas (serious professional misconduct) – arba su įstatyme nustatytais apkaltinamųjų nuosprendžių atvejais. Vien profesinis aplaidumas ar gydymo trūkumas, nepasiekiantis rimto profesinio nusižengimo lygio, savaime nepatenka į RCVS drausminę kompetenciją.¹⁰⁸
Todėl šiame priede vartojamą sąvoką fitness to practise būtina suprasti atsižvelgiant į šiuo metu galiojančios sistemos ribas. RCVS savo praktikoje šią sąvoką vartoja apibūdindamas rimtus profesinės veiklos, sveikatos ar veiklos rezultatų klausimus, galinčius turėti įtakos saugiam profesijos vykdymui, tačiau galiojantis 1966 m. įstatymas dar nenustato modernaus, dabartiniu profesinio tinkamumo sutrikimu grindžiamo fitness to practise režimo, analogiško kai kurių kitų Jungtinės Karalystės reglamentuojamų sveikatos profesijų sistemoms.¹⁰⁸
2026 m. Jungtinės Karalystės Vyriausybė užbaigė viešą konsultaciją dėl Veterinary Surgeons Act 1966 reformos ir 2026 m. liepos mėn. paskelbė numatomą reguliavimo reformos kryptį. Tarp numatomų pakeitimų yra drausminės sistemos modernizavimas pereinant prie dabartiniu profesinio tinkamumo sutrikimu grindžiamo fitness to practise modelio, veterinarijos komandos reguliavimo plėtra, veterinarijos įstaigų reguliavimas ir reguliuotojo valdymo struktūros pertvarka. Tačiau Vyriausybė nurodė, kad šiems pakeitimams įgyvendinti dar ketinama priimti teisės aktus, kai tam bus skirta Parlamento laiko. Todėl šiame priede Jungtinės Karalystės modelis vertinamas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, aiškiai atskiriant jį nuo paskelbtų, bet dar neįsigaliojusių reformos pasiūlymų.¹⁰⁹
RCVS kompetencija apima veterinarijos gydytojų profesinių standartų nustatymą, jų laikymosi priežiūrą ir rimčiausių profesinės veiklos bei profesinio elgesio problemų nagrinėjimą. Pagal šiuo metu galiojančią sistemą RCVS drausminė procedūra nėra skirta kiekvienam galimam veterinarinio gydymo trūkumui ar aplaidumo atvejui įvertinti. RCVS nagrinėja pirmiausia tokius atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad veterinarijos gydytojo profesinė veikla ar elgesys galėjo gerokai nukrypti nuo pagrįstai kompetentingam veterinarijos specialistui taikytino standarto ir pasiekti rimto profesinio nusižengimo (serious professional misconduct) lygį.¹¹⁰
RCVS oficialioje procedūroje pirmiausia vertinama, ar pateikto susirūpinimo aplinkybės gali pagrįsti realią tikimybę nustatyti rimtą profesinį nusižengimą. Pirmojo etapo Pirminio tyrimo komitetas (Stage 1 Preliminary Investigation Committee, PIC) gali bylą užbaigti, jeigu nėra realios tikimybės, kad nurodytos aplinkybės bus įrodytos ir sudarys rimtą profesinį nusižengimą. Jeigu tokios galimybės negalima atmesti, byla perduodama antrojo etapo PIC. Šis vertina, ar yra reali tikimybė įrodyti, kad veterinarijos specialisto veikla gerokai neatitiko iš pagrįstai kompetentingo specialisto tikėtino standarto ir galėjo paveikti jo tinkamumą vykdyti profesinę veiklą, taip pat ar bylos perdavimas Drausmės komitetui atitinka viešąjį interesą.¹¹¹
Klinikiniai veterinarinio gydymo klausimai gali patekti į RCVS vertinimo sritį, tačiau tik atsižvelgiant į šį rimtumo slenkstį. Oficialiose RCVS gairėse kaip galimai reikšmingi klinikiniai atvejai nurodomi, be kita ko, pernelyg ankstyvas gyvūno išleidimas po operacijos, neatsakingas vaistų skyrimas, netinkamas klinikinių dokumentų tvarkymas, labai prasta klinikinė priežiūra ar profesiniai įgūdžiai ir pasikartojančios klaidos. Vertinami gali būti ir informuoto sutikimo, gydymo alternatyvų bei galimų komplikacijų aptarimo, skubios pagalbos, vaistų naudojimo ir kiti RCVS profesinio elgesio kodekse reglamentuojami klausimai. Todėl konkretaus diagnostikos ar gydymo sprendimo profesinis pagrįstumas gali būti analizuojamas, kai jo trūkumai yra reikšmingi sprendžiant, ar veterinarijos gydytojo veikla pasiekė rimto profesinio nusižengimo ribą.¹¹²
Šią kompetenciją būtina atriboti nuo paprasto profesinio aplaidumo (negligence) vertinimo. RCVS aiškiai nurodo, kad rimto profesinio nusižengimo kriterijus yra aukštesnis negu aplaidumo kriterijus ir kad RCVS neturi kompetencijos nagrinėti vien aplaidumo reikalavimų. Aplaidumas gali būti konstatuojamas, kai veterinarijos specialisto veikla neatitiko pagrįstai kompetentingam specialistui taikytino standarto ir dėl to atsirado žala, tačiau tam, kad toks profesinis trūkumas patektų į RCVS drausminę jurisdikciją, jis turi būti toks rimtas, kad profesinė veikla būtų gerokai žemesnė už tikėtiną standartą ir galėtų būti kvalifikuojama kaip rimtas profesinis nusižengimas.¹¹²
RCVS kompetencija apima ir platesnius rimto profesinio elgesio klausimus, nesusijusius vien su klinikinio gydymo kokybe. Oficialiose gairėse nurodomi sukčiavimo ar nesąžiningumo atvejai, rimti profesinio elgesio kodekso pažeidimai, tam tikri apkaltinamieji nuosprendžiai, reikšmingas pavojus gyvūnams ar visuomenei ir kitos aplinkybės, galinčios kelti esminių abejonių dėl saugaus bei tinkamo profesinės veiklos vykdymo. Tuo tarpu įprasti paslaugų kainos, verslo, darbo santykių ar vien aplaidumo ginčai savaime nėra RCVS drausminės procedūros objektas.¹¹⁰ ¹¹²
Jeigu antrojo etapo PIC nustato realią tikimybę įrodyti rimtą profesinį nusižengimą, tolesnė bylos eiga priklauso ir nuo viešojo intereso. Rimčiausios bylos gali būti perduodamos nepriklausomam Drausmės komitetui (Disciplinary Committee). Tam tikrais atvejais, kai realios tikimybės kriterijus yra įvykdytas, tačiau viešasis interesas gali būti tinkamai apsaugotas be viešo Drausmės komiteto posėdžio, byla gali būti perduota Chartijos bylų komitetui (Charter Case Committee), kuris gali skirti viešą arba konfidencialų įspėjimą, tačiau toks įspėjimas nekeičia asmens registracijos statuso ar jo teisės verstis profesine veikla.¹¹³
Taigi RCVS kompetencija iš esmės skiriasi nuo Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo tarybos kompetencijos. Suomijos Taryba specializuotai vertina, ar konkretaus gydymo atveju buvo gydymo klaida, pagrindžianti žalos atlyginimo atsakomybę, o RCVS klinikinius ir kitus profesinius veiksmus vertina profesinės reguliavimo ir drausminės sistemos kontekste, pirmiausia siekdama nustatyti, ar profesinė veikla galėjo pasiekti rimto profesinio nusižengimo lygį. Todėl RCVS procedūra nėra savarankiškas mechanizmas, skirtas gyvūno savininkui gauti oficialią ekspertinę išvadą, ar kiekvienu konkrečiu gydymo atveju buvo padaryta diagnostikos ar gydymo klaida.
Jungtinės Karalystės modelyje būtina atskirti Karališkojo veterinarijos chirurgų koledžo (RCVS), kaip profesijos reguliuotojo, institucinį savarankiškumą nuo konkrečias profesinės atsakomybės bylas nagrinėjančių organų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijų. RCVS yra nepriklausomas veterinarijos profesijos reguliuotojas, tačiau kartu vykdo registravimo, profesinių standartų nustatymo, profesinės veiklos priežiūros ir kitas reguliavimo funkcijas. Todėl sprendimų dėl konkrečių profesinės atsakomybės bylų priėmimas organizuojamas per atskirus tyrimo ir drausminius organus, kurių sudėčiai ir tarpusavio funkcijų atribojimui nustatytos specialios garantijos.¹¹⁴
Pagal šiuo metu galiojančią RCVS susirūpinimą keliančių atvejų nagrinėjimo sistemą pagrindiniai sprendimus dėl konkrečios bylos eigos priimantys organai yra Pirminio tyrimo komitetas (Preliminary Investigation Committee, PIC), Chartijos bylų komitetas (Charter Case Committee, CCC) ir Drausmės komitetas (Disciplinary Committee, DC). RCVS Profesinio elgesio skyriuje (Professional Conduct Department) dirbantys bylų vadybininkai (case managers) padeda tirti bylas ir surinkti reikalingą informaciją, tačiau sprendimus dėl bylos užbaigimo, jos perdavimo tolesniam nagrinėjimui ar drausminės atsakomybės priima atitinkami komitetai pagal jiems nustatytą kompetenciją.¹¹⁵
Pirminio tyrimo komitetas yra įstatyminis organas pagal Veterinary Surgeons Act 1966. Pagal galiojančią jo sudėtį PIC sudaro veterinarijos gydytojai ir neveterinarijos profesijos atstovai. Pirmojo etapo (Stage 1 PIC) konkrečią bylą paprastai vertina trijų narių grupė, į kurią veterinarijos gydytojo byloje įeina vienas veterinarijos profesijos atstovas, vienas visuomenės atstovas (lay member) ir dar vienas narys. Bylą administruojantis ir informaciją renkantis bylų vadybininkas nėra šios kolegijos sprendimą pakeičiantis vienasmenis sprendėjas. Jei pirmojo etapo PIC negali užbaigti bylos, ji perduodama antrojo etapo PIC, kuris gali atlikti papildomą tyrimą ir spręsti dėl tolesnės bylos eigos.¹¹⁵
Ypač reikšmingos PIC ir Drausmės komiteto institucinės atskirties garantijos buvo įtvirtintos 2013 m. pakeitus Veterinary Surgeons Act 1966 2 priedo nuostatas. PIC ir Drausmės komiteto narius skiria RCVS taryba, tačiau šių komitetų nariais negali būti RCVS tarybos nariai, RCVS tarybos darbuotojai ar paties Koledžo darbuotojai. Be to, abiejų komitetų sudėtyje ne mažiau kaip trečdalį turi sudaryti registruoti veterinarijos profesijos atstovai ir ne mažiau kaip trečdalį – visuomenės atstovai. Asmuo, kuris kaip PIC narys dalyvavo nagrinėjant konkrečią bylą, negali tos pačios bylos nagrinėti kaip Drausmės komiteto narys.¹¹⁶
Šios taisyklės atskiria profesinių standartų ir bendros reguliavimo politikos formavimą nuo konkrečių drausminių bylų nagrinėjimo. Nors RCVS taryba skiria PIC ir Drausmės komiteto narius, ji pati nenagrinėja individualių drausminių bylų kaip sprendimą priimanti kolegija. 2013 m. reformos tikslas buvo sustiprinti būtent šį funkcijų atskyrimą, pašalinant RCVS tarybos narius iš Pirminio tyrimo ir Drausmės komitetų sudėties.¹¹⁶
Drausmės komitetas yra atskiras nepriklausomas sprendimų priėmimo organas, RCVS oficialiai apibūdinamas kaip nepriklausoma kolegija, veikianti panašiai kaip teismas. Jis nagrinėja rimčiausias veterinarijos gydytojų profesinės atsakomybės bylas, išklauso priesaika ar patvirtinimu duodamus įrodymus ir sprendžia, ar įrodyta rimta profesinė veika, pagal įstatymo terminiją – disgraceful conduct in a professional respect, arba kitas įstatyme nustatytas drausminės jurisdikcijos pagrindas. Pagal įstatymą Drausmės komiteto posėdžio kvorumą sudaro ne mažiau kaip penki nariai, tarp kurių turi būti bent du visuomenės atstovai ir bent du registruoti profesijos atstovai.¹¹⁷
Nuo 2023 m. RCVS sistemoje taip pat veikia Chartijos bylų komitetas, skirtas tam tikroms byloms, kuriose yra reali tikimybė nustatyti rimtą profesinį nusižengimą, tačiau viešasis interesas nereikalauja visos Drausmės komiteto procedūros. RCVS Chartijos bylų komitetą oficialiai apibūdina kaip nepriklausomą komitetą. Jo sprendimo kvorumą sudaro trys nariai; veterinarijos gydytojo byloje turi dalyvauti visuomenės atstovas, veterinarijos gydytojas ir dar vienas narys. Visuomenės atstovai turi būti teisinės kvalifikacijos, o Komitetui pirmininkauja visuomenės atstovas.¹¹⁸
Chartijos bylų komitetui nustatytos papildomos institucinės atskirties garantijos. Jo nariu negali būti RCVS tarybos narys; narių atranką RCVS tarybai padedanti atlikti atrankos komisija taip pat negali būti sudaryta iš RCVS tarybos narių. Chartijos bylų komiteto nariu negali būti dabartinis Drausmės komiteto narys, o buvęs PIC narys į Chartijos bylų komitetą gali būti skiriamas tik praėjus nustatytam trejų metų laikotarpiui. Šios taisyklės sumažina riziką, kad tas pats asmuo skirtinguose proceso etapuose atliktų tarpusavyje nesuderinamas tyrimo ir sprendimo funkcijas.¹¹⁸
Taigi Jungtinės Karalystės modelyje konkrečių profesinės atsakomybės bylų nešališkumas grindžiamas ne vien bendru RCVS kaip nepriklausomo reguliuotojo statusu. Jį papildomai užtikrina tyrimo ir galutinio drausminio sprendimo funkcijų atskyrimas, profesijos ir visuomenės atstovų dalyvavimas kolegialiuose organuose, draudimas RCVS tarybos nariams ir darbuotojams būti PIC ar Drausmės komiteto nariais, draudimas tam pačiam asmeniui toje pačioje byloje dalyvauti ir pirminiame tyrime, ir Drausmės komitete bei atskiros Chartijos bylų komiteto narių nesuderinamumo taisyklės. Šios garantijos reikšmingos lyginamajai analizei, nes parodo, kad institucijos administracinis ar organizacinis ryšys su profesijos reguliuotoju savaime nepaneigia sprendimus priimančių kolegialių organų procesinio savarankiškumo, jeigu jų sudėtis, funkcijų atribojimas ir interesų konfliktų prevencija yra aiškiai reglamentuoti.
RCVS profesinės priežiūros procedūra nėra apribota vien gyvūno savininko teise kreiptis. Pagal aktualią RCVS informaciją apie veterinarijos gydytojo ar veterinarijos slaugytojo profesinę veiklą susirūpinimą gali pareikšti bet kuris asmuo, įskaitant klientą, gyvūno savininką, veterinarijos specialistą, kolegą ar kitą informaciją apie galimas reikšmingas profesinės veiklos aplinkybes turintį asmenį.¹¹⁹
Gyvūno savininkas gali tiesiogiai kreiptis į RCVS, jeigu mano, kad veterinarijos gydytojo ar veterinarijos slaugytojo profesinė veikla arba elgesys galėjo pasiekti RCVS nagrinėjamam atvejui būtiną rimtumo lygį. RCVS gyvūnų savininkams skirtoje informacijoje pabrėžia, kad reguliuotojas tiria rimčiausius atvejus, galinčius turėti reikšmės veterinarijos specialisto gebėjimui saugiai ir profesionaliai vykdyti profesinę veiklą, pavyzdžiui, rimtus Profesinio elgesio kodekso pažeidimus, labai prastą profesinę veiklą, nesąžiningumą, tam tikrus baudžiamuosius atvejus ar sveikatos problemas, galinčias paveikti saugų darbą.¹²⁰
RCVS kreipimosi forma orientuota pirmiausia į faktinių aplinkybių pateikimą. Prašoma nurodyti informaciją apie pranešimą teikiantį asmenį, atitinkamą veterinarijos specialistą, prireikus – gyvūną, aprašyti, kas įvyko ir kodėl tai kelia susirūpinimą, taip pat pateikti turimus patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, susirašinėjimą ar klinikinius įrašus. Todėl iš informaciją teikiančio asmens nereikalaujama pačiam galutinai teisiškai kvalifikuoti veterinarijos specialisto veiksmų; ar pateiktos aplinkybės atitinka RCVS kompetenciją ir nustatytą rimtumo slenkstį, vertinama RCVS procedūroje.¹²¹
Apie kolegos profesinę veiklą gali pranešti ir veterinarijos gydytojas ar veterinarijos slaugytojas. RCVS profesinio elgesio gairėse nurodoma, kad tokie specialistai gali susidurti su netinkamu kolegos elgesiu, įskaitant Profesinio elgesio kodekso pažeidimus, ypač prastą gyvūno priežiūrą, klaidingą sertifikavimą, darbą apsvaigus ar kitą rimtą profesinę riziką. Paprastai pirmiausia rekomenduojama apsvarstyti galimybę klausimą spręsti veterinarijos įstaigos viduje, tačiau jeigu problema yra ypač rimta, susijusi su vadovaujančiais asmenimis arba jos nepavyksta tinkamai išspręsti, apie ją gali būti pranešama RCVS Profesinio elgesio padaliniui (Professional Conduct Department).¹²²
RCVS taip pat sudaro galimybę informaciją pateikti konfidencialiai ar anonimiškai. Tačiau anonimiškumas gali reikšmingai apriboti tyrimą. RCVS nurodo, kad, nepateikus sutikimo atskleisti pranešėjo tapatybę ir visos reikalingos informacijos, jos galimybės tęsti tyrimą gali būti ribotos; visiškai anoniminio pranešimo gali nepavykti visapusiškai ištirti. Kai pranešėjas sutinka su savo tapatybės atskleidimu, jo pateikta medžiaga paprastai perduodama veterinarijos specialistui, dėl kurio pateiktas susirūpinimas, kad šis galėtų į ją atsakyti.¹²³
Plati teisė pateikti informaciją RCVS nereiškia, kad pranešimą pateikęs asmuo įgyja teisę nulemti profesinės priežiūros procedūros baigtį. Gavusi informaciją RCVS pati vertina jos kompetenciją, renka papildomus duomenis ir per Pirminio tyrimo komitetą sprendžia, ar byla turi būti užbaigta, perduota antrajam PIC etapui, o vėliau – Chartijos bylų komitetui arba Drausmės komitetui. Todėl pranešėjas negali reikalauti, kad byla būtinai būtų perduota Drausmės komitetui ar kad veterinarijos specialistui būtų paskirta konkreti profesinės atsakomybės priemonė.¹²⁴
Taigi Jungtinės Karalystės modelyje galimybė informuoti RCVS apie rimtą veterinarijos specialisto profesinės veiklos problemą suteikiama labai plačiam asmenų ratui. Gyvūno savininkas gali kreiptis tiesiogiai, tačiau jo kreipimasis nėra individualaus ginčo dėl gydymo kokybės ar žalos atlyginimo pradžia. Jis inicijuoja profesijos reguliuotojo atliekamą vertinimą, kurio tolesnė eiga priklauso nuo RCVS nustatyto profesinio rimtumo kriterijaus ir, vėlesniuose etapuose, viešojo intereso vertinimo.
RCVS profesinės priežiūros sistemoje nagrinėjami ne visi veterinarijos paslaugų teikimo trūkumai, bet pirmiausia rimčiausi veterinarijos specialisto profesinės veiklos ar elgesio atvejai. Pagal šiuo metu galiojančią sistemą esminis drausminės jurisdikcijos kriterijus yra tai, ar veterinarijos gydytojo elgesys galėjo būti tiek nutolęs nuo pagrįstai kompetentingam veterinarijos gydytojui taikomo standarto, kad pasiektų rimto profesinio nusižengimo (serious professional misconduct) lygį. RCVS savo informacijoje šį vertinimą sieja ir su veterinarijos specialisto tinkamumu tęsti profesinę veiklą (fitness to practise), tačiau vien profesinis trūkumas ar galimas aplaidumas savaime dar nereiškia, kad pasiektas drausminei bylai būtinas rimtumo lygis.¹²⁵
Pagal aktualią RCVS Pirminio tyrimo komiteto praktiką reikšmingi profesinės veiklos klausimai gali būti susiję, be kita ko, su:
RCVS Profesinio elgesio kodeksas ir jį papildančios gairės nustato platesnį profesinių pareigų pagrindą, į kurį gali būti atsižvelgiama vertinant konkrečias aplinkybes. Veterinarijos gydytojas privalo pirmiausia atsižvelgti į gyvūno sveikatą ir gerovę, veikti savo kompetencijos ribose ir atsakingai nukreipti pacientą kitam specialistui, teikti tinkamą ir pakankamą veterinarinę priežiūrą, atsakingai skirti ir naudoti veterinarinius vaistus, imtis priemonių visą parą užtikrinti skubią pirmąją pagalbą ir skausmo malšinimą, tinkamai informuoti klientą, gauti informuotą sutikimą ir tvarkyti aiškius, tikslius bei išsamius klinikinius ir klientų dokumentus. Kodeksas taip pat reglamentuoja konfidencialumo, interesų konfliktų, profesinės kompetencijos, sveikatos ir profesinės veiklos rezultatų klausimus.¹²⁷
Konkrečių diagnostikos ar gydymo sprendimų vertinimas RCVS sistemoje galimas, tačiau jo paskirtis nėra nustatyti, ar kiekvienu individualiu atveju buvo padaryta veterinarinio gydymo klaida. RCVS Pirminio tyrimo komiteto gairėse klinikinių klausimų vertinimas siejamas su tuo, ar suteikta priežiūra buvo tiek žemesnė už profesinį standartą, kad galėtų pagrįsti rimto profesinio nusižengimo vertinimą. Vertinant atsižvelgiama pirmiausia į veterinarijos specialisto profesinės veiklos kokybę, o ne vien į nepalankų gydymo rezultatą. Todėl vien tai, kad gydymas buvo nesėkmingas, kilo komplikacija ar retrospektyviai būtų buvę galima pasirinkti kitą gydymo būdą, savaime nelemia RCVS drausminės atsakomybės.¹²⁸
Ypač svarbu atskirti profesinį aplaidumą (negligence) nuo rimto profesinio nusižengimo. RCVS oficialiai nurodo, kad rimto profesinio nusižengimo kriterijus yra aukštesnis už aplaidumo kriterijų ir kad RCVS neturi jurisdikcijos spręsti vien aplaidumo reikalavimų. Aplaidumo atveju veterinarijos gydytojo veiksmai gali neatitikti pagrįstai kompetentingam specialistui taikomo standarto, tačiau rimtam profesiniam nusižengimui būtinas gerokai didesnis nukrypimas – profesinė veikla turi būti gerokai žemesnė už tikėtiną standartą.¹²⁹
RCVS kompetencijos ribas parodo ir klausimai, kurie paprastai nepatenka į tolesnę drausminę procedūrą. RCVS nurodo, kad vien ginčai dėl paslaugų kainos, įprasti paslaugų organizavimo klausimai, civiliniai ginčai, bendro pobūdžio draudimo ar darbo santykių klausimai paprastai nėra pagrindas bylą perduoti į kitą tyrimo etapą, nebent kartu kyla, pavyzdžiui, nesąžiningumo, gyvūnų gerovės ar kitas rimtas profesinis klausimas. RCVS taip pat negali išspręsti klausimų, susijusių vien su profesiniu aplaidumu.¹³⁰
Taigi Jungtinės Karalystės modelyje vertinamų klausimų spektras yra platus – jis gali apimti klinikinę priežiūrą, diagnostikos ir gydymo sprendimus, vaistų naudojimą, skubią pagalbą, informuotą sutikimą, komunikaciją, dokumentaciją, sąžiningumą, profesinę kompetenciją ir kitus profesinio elgesio aspektus. Tačiau vien tai, kad konkretus klausimas patenka į RCVS profesinių standartų sritį, nereiškia, kad kiekvienas jo pažeidimas tampa drausmine byla. Pagal galiojantį modelį esminė riba yra pažeidimo rimtumas ir galimybė nustatyti rimtą profesinį nusižengimą. Todėl RCVS modelis yra profesinės priežiūros ir drausminės atsakomybės sistema, o ne bendras mechanizmas, kuriame gyvūno savininkui būtų pateikiama savarankiška profesinė išvada dėl kiekvieno ginčijamo diagnostikos ar gydymo sprendimo.
RCVS profesinės priežiūros procedūroje gali būti iš esmės vertinami konkretūs veterinarijos gydytojo diagnostikos, gydymo ir kiti klinikiniai sprendimai. Kai nagrinėjamas susirūpinimas dėl suteiktos veterinarinės priežiūros, gali būti analizuojami klinikiniai įrašai, gydymo eiga, vaistų paskyrimas ir naudojimas, pooperacinė priežiūra, gyvūno išleidimo laikas, skubi pagalba, informuotas sutikimas, gydymo alternatyvų ir galimų komplikacijų aptarimas bei kitos konkrečios profesinės aplinkybės. RCVS praktikoje yra nagrinėtos ir bylos dėl diagnostinio vertinimo, papildomų tyrimų neatlikimo, netinkamo gydymo plano ir kitų konkrečių klinikinių sprendimų.¹³¹
Tačiau tokio vertinimo paskirtis nėra nustatyti, ar kiekvienas diagnostikos ar gydymo sprendimas buvo optimalus arba ar kiekvienu konkrečiu atveju buvo padaryta profesinio aplaidumo klaida. Pagal RCVS taikomą kriterijų būtina vertinti, ar veterinarijos specialisto profesinė veikla galėjo nukristi gerokai žemiau standarto, kurio tikimasi iš pagrįstai kompetentingo veterinarijos specialisto, ir dėl to pasiekti rimto profesinio nusižengimo (serious professional misconduct) lygį. RCVS tiesiogiai pabrėžia, kad šis kriterijus yra aukštesnis už profesinio aplaidumo (negligence) kriterijų ir kad RCVS neturi jurisdikcijos spręsti vien aplaidumo reikalavimų.¹³²
Vertinant klinikinius sprendimus atsižvelgiama į konkrečias profesinės veiklos aplinkybes. RCVS aiškina, kad klinikinėje praktikoje gali egzistuoti daugiau negu vienas profesiškai priimtinas paciento valdymo būdas, turi būti atsižvelgiama į tuo metu galiojusius profesinius standartus ir veterinarijos specialisto kompetencijos lygį, o pats nepalankus gydymo rezultatas savaime neįrodo netinkamos profesinės veiklos. Pirminio tyrimo komiteto gairėse taip pat nurodoma, kad sprendžiant, ar klinikinė priežiūra buvo gerokai žemesnė už tikėtiną standartą, pirmiausia vertinama veterinarijos specialisto darbo kokybė, o ne vien gydymo rezultatas.¹³²
RCVS tyrimo procedūra leidžia surinkti konkretaus klinikinio sprendimo vertinimui reikalingą profesinę medžiagą. Pirmojo etapo Pirminio tyrimo komiteto (Stage 1 PIC) bylą rengiantis bylų vadybininkas gali gauti informaciją iš pranešimą pateikusio asmens, vertinamo veterinarijos specialisto, jo darbdavio ar kolegų, kitų gyvūną gydžiusių veterinarijos gydytojų ir kitų reikšmingų asmenų, taip pat gauti klinikinius įrašus. Prireikus RCVS veterinarijos tyrėjams (veterinary investigators) gali būti pavesta apsilankyti pas su byla susijusius asmenis ir pateikti ataskaitą.¹³³
Jeigu byla perduodama antrojo etapo Pirminio tyrimo komitetui (Stage 2 PIC), šis, remdamasis bylos faktais, tyrimo medžiaga ir savo profesiniu vertinimu, sprendžia, ar yra reali tikimybė įrodyti, kad veterinarijos specialisto veikla buvo gerokai žemesnė už pagrįstai kompetentingam specialistui taikytiną standartą ir galėjo sudaryti rimtą profesinį nusižengimą. Rimčiausios klinikinės bylos gali būti perduotos Drausmės komitetui, kur įrodymai nagrinėjami teismo pobūdžio procedūroje. RCVS viešai skelbta Drausmės komiteto praktika patvirtina, kad tokiose bylose gali būti labai detaliai vertinamas diagnostinių tyrimų pakankamumas, diagnozės vertinimas, gydymo planas, vaistai, operacijos, anestezija, gyvūno priežiūra ir klinikinė dokumentacija.¹³⁴
Kartu svarbu tai, kad konkretus klinikinis trūkumas gali būti nustatytas, tačiau vis tiek nepasiekti rimto profesinio nusižengimo ribos. Pavyzdžiui, vienoje RCVS Drausmės komiteto byloje buvo nustatyti trūkumai vertinant padidėjusį gyvūno gliukozės kiekį, neatlikus papildomų tyrimų, tinkamai nesuplanavus tolesnio gydymo ir nepakankamai informavus savininką, tačiau Komitetas konstatavo, kad nustatyta profesinė veikla nors ir buvo žemesnė už pagrįstai kompetentingam veterinarijos gydytojui taikytiną standartą, nebuvo tiek žemesnė, kad sudarytų rimtą profesinį nusižengimą. Šis pavyzdys aiškiai parodo skirtumą tarp konkretaus klinikinio trūkumo nustatymo ir RCVS drausminei jurisdikcijai būtino pažeidimo rimtumo.¹³⁵
Taigi Jungtinės Karalystės modelyje konkretūs diagnostikos ir gydymo sprendimai gali būti išsamiai profesionaliai vertinami, tačiau toks vertinimas yra priemonė sprendžiant profesinės priežiūros ir drausminės atsakomybės klausimą, o ne savarankiška gyvūno savininkui teikiama ekspertinė gydymo kokybės išvada. Dėl šios priežasties RCVS modelis patvirtina specialiųjų veterinarinės medicinos žinių svarbą vertinant konkrečius klinikinius sprendimus, tačiau pagal savo teisinę paskirtį nėra analogiškas peticijoje siūlomam vieningam specializuotam profesinio vertinimo mechanizmui.
Profesinės etikos ir profesinio elgesio standartai Jungtinės Karalystės veterinarijos profesijos reguliavimo sistemoje yra reikšminga veterinarijos gydytojo profesinių pareigų dalis. Pagrindinis profesinio elgesio standartų šaltinis yra RCVS Veterinarijos gydytojų profesinio elgesio kodeksas (Code of Professional Conduct for Veterinary Surgeons) ir jį papildančios gairės (Supporting Guidance). Kodekse nustatyti penki pagrindiniai profesinės praktikos principai: profesinė kompetencija, sąžiningumas ir integralumas, nepriklausomumas ir nešališkumas, klientų konfidencialumas ir pasitikėjimas bei profesinė atskaitomybė.¹³⁶
Šie bendrieji principai konkretinami veterinarijos gydytojo profesinėmis pareigomis gyvūnams, klientams, profesijai, veterinarijos komandai, RCVS ir visuomenei. Veterinarijos gydytojas, be kita ko, privalo gyvūno sveikatą ir gerovę laikyti svarbiausiu prioritetu, veikti savo kompetencijos ribose, teikti tinkamą ir pakankamą veterinarinę priežiūrą, atsakingai naudoti vaistus, būti atviras ir sąžiningas su klientais, teikti nepriklausomą ir nešališką profesinę nuomonę, informuoti apie interesų konfliktus, užtikrinti informuotą sutikimą, tinkamai tvarkyti klinikinius dokumentus, saugoti konfidencialią informaciją ir vengti elgesio, galinčio diskredituoti profesiją ar pakirsti visuomenės pasitikėjimą ja.¹³⁷
Tačiau RCVS sistemoje nėra atskiro drausminio proceso vien dėl formalaus „profesinės etikos pažeidimo“. Profesinio elgesio kodekso pažeidimas vertinamas bendroje profesinės priežiūros ir drausminėje sistemoje. Pirminio tyrimo komitetas (Preliminary Investigation Committee, PIC) vertina pažeidimo pobūdį ir rimtumą, o vien Kodekso nuostatos nesilaikymas savaime nereiškia, kad veterinarijos gydytojo elgesys pasiekė drausminei atsakomybei reikalingą rimto profesinio nusižengimo lygį. RCVS tiesiogiai nurodo, kad ne kiekvienas Kodekso pažeidimas reiškia, jog profesinis elgesys buvo gerokai žemesnis už tikėtiną standartą.¹³⁸
Profesinio elgesio vertinimo objektu RCVS procedūroje gali būti, be kita ko:
Kartu profesinio elgesio klausimų rimtumas diferencijuojamas. Įprasti paslaugų organizavimo ar klientų aptarnavimo nesutarimai, pavyzdžiui, pavienis nesutarimas dėl sutarto vizito laiko, savaime paprastai nėra pagrindas bylą perduoti į aukštesnį RCVS tyrimo etapą. Kita vertus, rimtas nesąžiningumas, kliento klaidinimas, agresija, informuoto sutikimo trūkumai ar kitas reikšmingas Kodekso pažeidimas gali patekti į RCVS profesinės priežiūros procedūrą. Todėl riba nustatoma ne vien pagal tai, kokia Kodekso nuostata galėjo būti pažeista, bet ir pagal pažeidimo pobūdį bei jo rimtumą.¹³⁸ ¹³⁹
Gyvūno savininko nepasitenkinimas paslaugų kokybe, kainomis ar galimu profesiniu aplaidumu taip pat savaime nereiškia, kad klausimas priklauso RCVS drausminei kompetencijai. RCVS gyvūnų savininkams aiškiai nurodo, kad jis nagrinėja rimčiausius profesinio elgesio atvejus, o paslaugų kokybės, kainos ar galimo aplaidumo ginčams gali būti taikomi kiti ginčų sprendimo būdai, įskaitant savanorišką Veterinarijos klientų mediacijos tarnybos (Veterinary Client Mediation Service, VCMS) procedūrą arba, kai siekiama žalos atlyginimo dėl aplaidumo, civilines teisines gynimo priemones.¹⁴⁰
Taigi Jungtinės Karalystės modelyje profesinės etikos ir profesinio elgesio normos yra aiškiai formalizuotos RCVS Profesinio elgesio kodekse ir jo papildančiose gairėse, o jų laikymasis gali būti vertinamas profesinės priežiūros procese. Tačiau profesinės etikos klausimai nėra nagrinėjami kaip savarankiška etikos procedūra, kurioje būtų siekiama pateikti atskirą išvadą dėl kiekvieno galimo etikos normos pažeidimo. Pagal galiojantį modelį jų vertinimas pirmiausia susijęs su klausimu, ar konkretaus profesinio elgesio pobūdis ir rimtumas gali pagrįsti tolesnį profesinės priežiūros procesą ir, rimčiausiais atvejais, rimto profesinio nusižengimo nustatymą. Lietuvos lyginamajai analizei šis modelis reikšmingas tuo, kad parodo galimybę teisės aktuose ir profesiniuose standartuose aiškiai apibrėžti profesinio elgesio kriterijus, kartu atskiriant paprastą profesinio standarto pažeidimą nuo tokio pažeidimo, kuris gali sukelti drausmines profesinio statuso pasekmes.
RCVS profesinės priežiūros procedūra prasideda gavus pranešimą apie veterinarijos gydytojo profesinę veiklą ar elgesį. Gavusi užpildytą pranešimo formą, RCVS paprastai patvirtina jos gavimą per dvi darbo dienas, o bylai paskirtas vadybininkas (case manager) per dvi savaites susisiekia su pranešimą pateikusiu asmeniu, prisistato ir paaiškina tolesnę procedūrą. RCVS nagrinėjimas šiuo metu organizuojamas trimis pagrindiniais etapais: pirmojo etapo Pirminio tyrimo komitetu (Stage 1 Preliminary Investigation Committee, Stage 1 PIC), antrojo etapo Pirminio tyrimo komitetu (Stage 2 PIC) ir, rimčiausiais atvejais, Drausmės komitetu (Stage 3 Disciplinary Committee).¹⁴¹
Pirmajame etape bylai paskirtas vadybininkas surenka tiek informacijos, kiek reikia Stage 1 PIC sprendimui priimti. Jis gali kreiptis į pranešimą pateikusį asmenį, veterinarijos specialistą, dėl kurio pateiktas pranešimas, jo darbdavį ar kolegas, įvykio liudytojus, kitus gyvūną gydžiusius veterinarijos gydytojus ir kitus reikšmingos informacijos turinčius asmenis. Taip pat gali būti gaunami gyvūno klinikiniai įrašai, o prireikus RCVS veterinarijos tyrėjams gali būti pavesta apsilankyti pas su byla susijusius asmenis ir pateikti ataskaitą.¹⁴²
Surinkus pakankamai informacijos bylą vertina Stage 1 PIC, kuris veterinarijos gydytojo byloje paprastai sudaromas iš trijų narių – bent vieno veterinarijos profesijos atstovo, vieno visuomenės atstovo (lay member) ir dar vieno nario. Šio etapo paskirtis – nuspręsti, ar tyrimas gali būti užbaigtas, ar byla turi būti perduota antrajam etapui. Jeigu nėra realios perspektyvos įrodyti aplinkybes, kurios sudarytų rimtą profesinį nusižengimą, byla gali būti užbaigta, tam tikrais atvejais veterinarijos specialistui pateikiant profesinį patarimą. Jeigu Stage 1 PIC negali atmesti realios rimto profesinio nusižengimo perspektyvos arba mano, kad byla dėl platesnės profesinės reikšmės turėtų būti nagrinėjama toliau, ji perduodama Stage 2 PIC.¹⁴³
Antrajame etape Stage 2 PIC iš naujo vertina visą turimą medžiagą ir prireikus gali prašyti atlikti papildomą tyrimą, gauti ekspertų išvadas, išsamius liudytojų parodymus ar kitus papildomus įrodymus. Komitetas sprendžia, ar yra reali perspektyva įrodyti, kad veterinarijos specialisto veikla buvo gerokai žemesnė už pagrįstai kompetentingam specialistui taikomą standartą ir galėjo sudaryti rimtą profesinį nusižengimą, taip pat ar bylos perdavimas Drausmės komitetui atitinka viešąjį interesą. Stage 2 PIC bylas nagrinėja neviešai.¹⁴⁴
Jeigu byla Drausmės komitetui neperduodama, Stage 2 PIC gali ją užbaigti nesiimdamas tolesnių veiksmų arba pateikti veterinarijos specialistui formalų profesinį patarimą. Kai yra reali perspektyva nustatyti rimtą profesinį nusižengimą, tačiau viešasis interesas nereikalauja visos viešos Drausmės komiteto procedūros, byla gali būti perduota Chartijos bylų komitetui (Charter Case Committee, CCC), kuris pagal jam nustatytą kompetenciją gali taikyti įspėjimą. Tam tikrais atvejais Stage 2 PIC taip pat gali pasiūlyti taikyti RCVS sveikatos ar profesinės veiklos rezultatų protokolus, jeigu konkreti problema tinkamiau spręstina tokiu būdu.¹⁴⁵
Jeigu nustatoma reali perspektyva įrodyti rimtą profesinį nusižengimą ir bylos perdavimas atitinka viešąjį interesą, byla perduodama trečiajam etapui – Drausmės komitetui (Disciplinary Committee). Jo posėdis paprastai vyksta viešai ir savo pobūdžiu yra panašus į teismo procesą. Drausmės komitetas nagrinėja įrodymus, gali išklausyti liudytojus ir sprendžia, ar veterinarijos gydytojui įrodytas rimtas profesinis nusižengimas arba kitas įstatyme nustatytas drausminės jurisdikcijos pagrindas. Tik šiame etape gali būti priimtas sprendimas dėl griežtų profesinio statuso pasekmių, įskaitant formalų papeikimą, registracijos sustabdymą arba išbraukimą iš registro.¹⁴⁶
RCVS taiko ir procedūrinę ribą senesniems įvykiams. Oficialiai nurodoma, kad paprastai nėra tiriami pranešimai dėl aplinkybių, įvykusių daugiau kaip prieš dvejus metus. Jeigu pranešimas susijęs su senesniu nei dvejų metų įvykiu, klausimas perduodamas Pirminio tyrimo komiteto pirmininkui ir RCVS profesinio elgesio vadovui (Head of Conduct), kurie sprendžia, ar, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tyrimas vis dėlto gali būti tęsiamas. Todėl dvejų metų laikotarpis nėra absoliutus įstatyminis senaties terminas, bet RCVS taikoma bendroji procedūrinė taisyklė, nuo kurios konkrečiu atveju gali būti nukrypstama.¹⁴⁷
RCVS taip pat nustato orientacinius procedūros trukmės tikslus. Pirmąjį etapą siekiama užbaigti per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo; antrojo etapo trukmė priklauso nuo bylos sudėtingumo; o jeigu byla pasiekia Drausmės komitetą, RCVS siekia, kad jo posėdis būtų suplanuotas ir įvyktų per penkiolika mėnesių nuo pirminio pranešimo gavimo. Šie terminai yra procedūros administravimo tikslai, o ne garantuoti kiekvienos bylos išnagrinėjimo terminai.¹⁴⁸
Taigi dabartinė RCVS sistema grindžiama kelių pakopų atrankos principu. Pirmajame etape surenkama informacija ir atmetamos bylos, kuriose nėra realios rimto profesinio nusižengimo perspektyvos; antrajame etape atliekamas išsamesnis profesinis ir viešojo intereso vertinimas; o tik nedidelė rimčiausių bylų dalis pasiekia viešą Drausmės komiteto nagrinėjimą. Tokia procedūra skirta profesijos reguliavimo ir visuomenės apsaugos tikslams, o ne kiekvieno individualaus ginčo dėl veterinarinio gydymo kokybės išsprendimui ar savarankiškai ekspertinei išvadai gyvūno savininkui pateikti.
RCVS sistemoje priimamo sprendimo pobūdis ir jo teisinės pasekmės priklauso nuo procedūros etapo. Pirminio tyrimo komitetų, Chartijos bylų komiteto ir Drausmės komiteto priimami sprendimai nėra vienodos teisinės reikšmės, todėl jų negalima vertinti kaip vienos bendros drausminių sankcijų skalės.¹⁴⁹
Pirmojo etapo Pirminio tyrimo komitetas (Stage 1 PIC) gali užbaigti bylą, jeigu nėra realios perspektyvos įrodyti rimtą profesinį nusižengimą, ir tam tikrais atvejais užbaigdamas tyrimą pateikti veterinarijos specialistui profesinį patarimą. Jeigu realios rimto profesinio nusižengimo perspektyvos negalima atmesti arba byla turi platesnę reikšmę profesijai, ji perduodama antrojo etapo Pirminio tyrimo komitetui (Stage 2 PIC).¹⁴⁹
Antrojo etapo PIC gali bylą užbaigti nesiimdamas tolesnių veiksmų arba, užbaigdamas bylą, pateikti veterinarijos specialistui profesinį patarimą. Jeigu susirūpinimą keliančios aplinkybės galėtų sudaryti rimtą profesinį nusižengimą, tačiau viešasis interesas nereikalauja Drausmės komiteto posėdžio, byla gali būti perduota Chartijos bylų komitetui (Charter Case Committee, CCC). Taip pat gali būti siūloma taikyti RCVS sveikatos ar profesinės veiklos rezultatų protokolus, kai konkretų klausimą tinkamiau spręsti ne drausminio proceso priemonėmis.¹⁵⁰
Chartijos bylų komiteto kompetencija yra ribota. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles CCC gali skirti veterinarijos specialistui viešą įspėjimą, skirti konfidencialų įspėjimą arba grąžinti bylą Pirminio tyrimo komitetui. CCC negali sustabdyti veterinarijos gydytojo registracijos ar išbraukti jo iš registro. Jo paskirtas įspėjimas nekeičia specialisto registracijos statuso ar teisės verstis profesine veikla, nors tam tikrais atvejais apie tokį įspėjimą gali reikėti informuoti darbdavį, draudiką ar kitą atitinkamą subjektą.¹⁵¹
Jeigu byla perduodama Drausmės komitetui (Disciplinary Committee, DC), pirmiausia sprendžiama, ar RCVS pateiktos faktinės aplinkybės yra įrodytos pagal Drausmės komitetui taikomą įrodinėjimo standartą. Nustačius faktus, Komitetas sprendžia, ar jie sudaro disgraceful conduct in a professional respect, RCVS praktikoje vadinamą rimtu profesiniu nusižengimu (serious professional misconduct), arba, apkaltinamojo nuosprendžio byloje, ar atitinkamas nuosprendis daro veterinarijos gydytoją netinkamą verstis profesine veikla. Tik nustačius tokį pagrindą sprendžiama, ar būtina taikyti profesinės atsakomybės priemonę.¹⁵²
Pagal RCVS Drausmės komiteto sankcijų gaires galimi skirtingo intensyvumo sprendimai. Komitetas gali nuspręsti, kad papildoma priemonė nereikalinga; tam tikrais atvejais gali atidėti galutinį sprendimą ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, įskaitant galimybę tai susieti su veterinarijos gydytojo prisiimtais įsipareigojimais (undertakings); gali pareikšti papeikimą (reprimand) arba įspėti dėl būsimo elgesio; sustabdyti registraciją nustatytam laikotarpiui; arba, sunkiausiais atvejais, nurodyti išbraukti veterinarijos gydytoją iš registro.¹⁵³
Sankcijos parenkamos proporcingai. RCVS gairėse nustatyta, kad Komitetas pirmiausia turi įvertinti, ar apskritai būtina sankcija, o jeigu būtina – nuosekliai svarstyti priemones nuo švelnesnių iki griežtesnių. Registracijos sustabdymas taikomas tais atvejais, kai elgesys yra per sunkus vien papeikimui ar įspėjimui, tačiau dar nėra iš esmės nesuderinamas su buvimu registre. RCVS sankcijų gairėse pažymima, kad praktikoje Drausmės komitetas nėra skyręs ilgesnio kaip dvejų metų registracijos sustabdymo ir mažai tikėtina, kad skirtų ilgesnį laikotarpį. Išbraukimas iš registro skirtas sunkiausiems atvejams, kai tokia priemonė būtina gyvūnams ir platesniam viešajam interesui apsaugoti.¹⁵³
Profesinės atsakomybės priemonių paskirtis pirmiausia nėra bausti veterinarijos gydytoją, nors jos gali turėti baudžiamąjį poveikį. RCVS sankcijų gairėse pagrindiniais tikslais įvardijama gyvūnų ir visuomenės apsauga, visuomenės pasitikėjimo veterinarijos profesija palaikymas, tinkamų profesinių standartų užtikrinimas ir, kai aktualu, atgrasomasis poveikis kitiems profesijos nariams. Parenkant priemonę atsižvelgiama į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, padarytą ar galėjusią kilti žalą, nesąžiningumą, pakartotinumo riziką, veterinarijos gydytojo įžvalgą į savo veiksmus, profesinę istoriją ir kitas konkretaus atvejo aplinkybes.¹⁵⁴
Taigi RCVS modelyje egzistuoja keli skirtingo teisinio intensyvumo reagavimo lygiai: profesinis patarimas Pirminio tyrimo stadijoje; viešas arba konfidencialus CCC įspėjimas, nedarantis tiesioginio poveikio registracijai; ir Drausmės komiteto sprendimai, kurie sunkiausiais atvejais gali tiesiogiai riboti arba panaikinti teisę verstis veterinarijos gydytojo profesine veikla. Toks funkcijų ir priemonių diferencijavimas leidžia profesinės priežiūros reakciją pritaikyti prie konkretaus pažeidimo rimtumo.
Skirtinguose RCVS procedūros etapuose priimami sprendimai turi nevienodą teisinę reikšmę. PIC pateiktas profesinis patarimas ir Chartijos bylų komiteto įspėjimas savaime nepakeičia veterinarijos gydytojo registracijos statuso. CCC įspėjimas gali būti viešas arba konfidencialus; viešas įspėjimas skelbiamas RCVS nustatytą laiką, o CCC protokole nustatyta, kad pats įspėjimas nedaro poveikio registracijai ar teisei verstis profesine veikla.¹⁵⁰ ¹⁵¹
Kitokią teisinę reikšmę turi Drausmės komiteto nurodymas sustabdyti veterinarijos gydytojo registraciją arba išbraukti jo vardą iš registro. Tai yra profesinį statusą tiesiogiai veikiantys sprendimai, priimami pagal Veterinary Surgeons Act 1966. Registracijos sustabdymas laikinai apriboja teisę verstis registruotam veterinarijos gydytojui priskirta profesine veikla, o išbraukimas iš registro panaikina registruoto veterinarijos gydytojo statusą, kol asmuo įstatymo ir RCVS procedūros nustatyta tvarka nėra atkurtas registre.¹⁵⁵
Drausmės komitetas privalo motyvuoti savo sprendimus raštu. RCVS sankcijų gairėse pabrėžiama, kad iš sprendimo turi būti aišku, kodėl pasirinkta konkreti priemonė, kodėl švelnesnės priemonės laikytos nepakankamomis ir kodėl griežtesnė priemonė būtų neproporcinga. Vieši Drausmės komiteto sprendimai leidžia susipažinti su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, profesinio standarto taikymu ir pasirinktos priemonės motyvais.¹⁵⁴
RCVS profesinės priežiūros sprendimai nėra civilinio žalos atlyginimo sprendimai. RCVS neturi jurisdikcijos išspręsti vien profesinio aplaidumo (negligence) reikalavimo ar priteisti gyvūno savininkui kompensaciją. Jeigu gyvūno savininkas mano, kad dėl aplaidžios veterinarinės priežiūros gyvūnui buvo padaryta žala ir siekia finansinio atlyginimo, toks teisinis reikalavimas sprendžiamas atskirai nuo RCVS profesinės priežiūros proceso.¹⁵⁶
Todėl net ir tais atvejais, kai Drausmės komitetas išsamiai analizuoja konkretaus diagnostikos ar gydymo sprendimo profesinį pagrįstumą, jo galutinio sprendimo paskirtis yra nustatyti profesinės drausmės klausimą, o ne pateikti gyvūno savininkui savarankišką ekspertinę išvadą dėl kiekvienos galimos gydymo klaidos ar išspręsti civilinį žalos atlyginimo ginčą. Šiuo požiūriu RCVS sprendimų teisinė reikšmė pirmiausia siejama su profesijos reguliavimu, gyvūnų ir visuomenės apsauga bei veterinarijos profesijos standartų palaikymu.¹⁵² ¹⁵⁶
RCVS sistemoje sprendimų apskundimo ir peržiūros galimybės priklauso nuo procedūros etapo ir priimto sprendimo pobūdžio. Įstatyminė apeliacijos teisė į Slaptosios Tarybos Teismų komitetą (Judicial Committee of the Privy Council, JCPC) nustatyta ne dėl kiekvieno Drausmės komiteto sprendimo. Pagal Veterinary Surgeons Act 1966 17 straipsnį veterinarijos gydytojas, kurio atžvilgiu Drausmės komitetas priėmė sprendimą išbraukti jo vardą iš Veterinarijos gydytojų registro arba sustabdyti jo registraciją, gali per 28 dienas nuo pranešimo apie tokį sprendimą įteikimo pateikti apeliaciją JCPC.¹⁵⁷
Ši apeliacija yra įstatyme suteikta teisė, todėl jai nereikia atskiro leidimo apskųsti. Apeliacija gali apimti ne tik paskirtos profesinio statuso priemonės proporcingumą, bet ir Drausmės komiteto išvadas, kuriomis ši priemonė grindžiama. JCPC praktika patvirtina, kad apeliacine tvarka gali būti ginčijamas tiek profesinio pažeidimo ar netinkamumo vertinimas, tiek paskirta sankcija; priklausomai nuo bylos aplinkybių JCPC gali panaikinti Drausmės komiteto išvadą arba grąžinti klausimą jam nagrinėti iš naujo.¹⁵⁸
Jeigu dėl sprendimo sustabdyti registraciją arba išbraukti veterinarijos gydytoją iš registro per nustatytą terminą pateikiama apeliacija, toks Drausmės komiteto nurodymas neįsigalioja, kol apeliacija neišspręsta. RCVS oficialiai nurodo, kad apskundus sprendimą registracijos sustabdymas ar išbraukimas iš registro neįsigalioja tol, kol sprendimas nepatvirtinamas apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad apeliacija tokiais atvejais turi tiesioginę reikšmę profesinio statuso priemonės vykdymui.¹⁵⁷
Įstatyminė teisė pateikti tokią apeliaciją suteikta veterinarijos gydytojui, kurio atžvilgiu priimtas Veterinary Surgeons Act 1966 16 straipsnyje numatytas nurodymas dėl registracijos sustabdymo ar išbraukimo iš registro. Gyvūno savininkui, pranešėjui ar kitam asmeniui, kuris inicijavo susirūpinimo nagrinėjimą, 1966 m. įstatymas nesuteikia analogiškos teisės apskųsti Drausmės komiteto sprendimą JCPC dėl to, kad jis nesutinka su bylos baigtimi ar mano, jog veterinarijos gydytojui turėjo būti taikyta kitokia ar griežtesnė profesinės atsakomybės priemonė.¹⁵⁹
Tačiau tai nereiškia, kad ankstesniuose RCVS nagrinėjimo etapuose apskritai nėra sprendimų peržiūros galimybės. Asmuo, kurio pateiktą susirūpinimą ar atsakymą išnagrinėjo pirmojo arba antrojo etapo Pirminio tyrimo komitetas (Stage 1 PIC arba Stage 2 PIC), gali prašyti sprendimo peržiūros pagal RCVS nustatytą vidaus peržiūros procedūrą. Tokią peržiūrą atlieka RCVS Profesinio elgesio padalinio vadovas (Head of the Professional Conduct Department) kartu su PIC pirmininku.¹⁶⁰
PIC sprendimo peržiūra nėra pakartotinis visos bylos nagrinėjimas ar įprasta apeliacija. Ji taikoma ribotais atvejais – kai nurodoma reikšminga klaida, dėl kurios buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, arba kai po sprendimo paaiškėja nauja ir reikšminga informacija, kurios pagrįstai nebuvo galima pateikti iki pirminio sprendimo ir kuri galėjo turėti esminės įtakos bylos baigčiai. Vien tai, kad asmeniui būtų priimtinesnė kita bylos baigtis, nėra pakankamas pagrindas peržiūrai.¹⁶⁰
Atskiras peržiūros mechanizmas taikomas Chartijos bylų komiteto (Charter Case Committee, CCC) sprendimams. CCC sprendimas gali būti peržiūrimas, jeigu jis galėjo būti iš esmės klaidingas (materially flawed) arba atsirado naujos informacijos, kuri galėjo lemti kitokį sprendimą. Be to, RCVS registratorius turi būti įsitikinęs, kad peržiūra atitinka viešąjį interesą arba yra būtina siekiant išvengti neteisingumo veterinarijos specialistui. Jeigu veterinarijos specialistas buvo sutikęs su paskirtu įspėjimu, toks sprendimas peržiūrai netinkamas. Prašymas dėl CCC sprendimo peržiūros turi būti pateiktas registratoriui raštu per 21 dieną nuo sprendimo priėmimo, o tenkinus peržiūros kriterijus bylą nagrinėja kitos sudėties CCC.¹⁶¹
Todėl RCVS sistemoje būtina atskirti tris skirtingas teisinės kontrolės formas: ribotą Stage 1 PIC ir Stage 2 PIC sprendimų vidaus peržiūrą, specialią Chartijos bylų komiteto sprendimų peržiūrą ir įstatyminę veterinarijos gydytojo apeliaciją į JCPC dėl Drausmės komiteto sprendimo sustabdyti registraciją arba išbraukti iš registro. Šie mechanizmai nėra tarpusavyje tapatūs ir nesuteikia vienodų procesinių teisių visiems procedūros dalyviams.
Taigi Jungtinės Karalystės modelis suteikia ypač reikšmingą išorinės kontrolės garantiją veterinarijos gydytojui tais atvejais, kai Drausmės komiteto sprendimas tiesiogiai riboja arba panaikina jo teisę verstis profesine veikla. Kartu gyvūno savininkui ar kitam pranešėjui nesuteikta analogiška įstatyminė teisė inicijuoti JCPC apeliaciją dėl Drausmės komiteto bylos baigties. Jų galimybės ginčyti ankstesnių RCVS nagrinėjimo etapų rezultatus pirmiausia siejamos su ribota PIC sprendimų vidaus peržiūros procedūra. Šis procesinių teisių skirtumas atspindi RCVS sistemos paskirtį – tai profesijos reguliavimo ir drausminės atsakomybės, o ne dviejų lygiaverčių privataus ginčo šalių ginčų nagrinėjimo sistema.
RCVS profesinės priežiūros sistemoje viešumo apimtis priklauso nuo bylos nagrinėjimo stadijos. Pradinės pranešimo apie susirūpinimą nagrinėjimo ir Pirminio tyrimo komiteto (Preliminary Investigation Committee, PIC) procedūros nėra viešos. RCVS oficialiai nurodo, kad gauti pranešimai apie profesinę veiklą laikomi konfidencialiais, kol byla nepasiekia trečiojo nagrinėjimo etapo – Drausmės komiteto (Disciplinary Committee). Antrojo etapo PIC bylas taip pat nagrinėja neviešai.¹⁶²
Jeigu byla perduodama Drausmės komitetui, taikomas iš esmės kitoks viešumo režimas. Drausmės komiteto posėdžiai paprastai vyksta viešai, o juose gali dalyvauti visuomenės ir žiniasklaidos atstovai. Tačiau viešumo principas nėra absoliutus – Komitetas, kai mano tai esant tinkama, gali tam tikrus įrodymus arba atitinkamą nagrinėjimo dalį išklausyti neviešai. Taip derinamas drausminės procedūros skaidrumas su konfidencialios, jautrios ar kitais pagrindais saugotinos informacijos apsauga.¹⁶³
RCVS iš anksto viešai skelbia informaciją apie numatomus Drausmės komiteto posėdžius. Oficialiuose pranešimuose paprastai nurodomas nagrinėjamo veterinarijos specialisto vardas, posėdžio datos, jo vieta arba nuotolinio dalyvavimo forma ir informacija, kaip visuomenės ar žiniasklaidos atstovai gali dalyvauti posėdyje. Atskirais atvejais, kai taikoma anonimiškumo ar kita informacijos apsaugos priemonė, viešai pateikiama informacija gali būti ribojama.¹⁶⁴
Drausmės komiteto bylos baigtis taip pat viešinama. RCVS savo interneto svetainėje skelbia Drausmės komiteto kaltinimus, nustatytas faktines aplinkybes, išvadas, sprendimus ir motyvuotus vertinimus. Oficialioje RCVS informacijoje nurodoma, kad viešai prieinami Drausmės komiteto dokumentai ir sprendimai už pastaruosius trejus metus. Tokiuose sprendimuose gali būti išsamiai išdėstytas faktinių aplinkybių, profesinio standarto, rimto profesinio nusižengimo ir, kai taikoma, profesinės atsakomybės priemonės proporcingumo vertinimas.¹⁶⁵
Atskiras viešumo režimas taikomas Chartijos bylų komitetui (Charter Case Committee, CCC). CCC bylas išsprendžia be viešo posėdžio ir gali skirti viešą arba konfidencialų įspėjimą. Viešas įspėjimas RCVS interneto svetainėje paskelbiamas praėjus 28 dienoms nuo galutinio sprendimo išsiuntimo veterinarijos specialistui ir skelbiamas ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Konfidencialūs įspėjimai neviešinami. Skelbiant viešą įspėjimą taip pat neviešinama konfidenciali informacija, įskaitant informaciją apie klientus ar sveikatos būklę, taip pat informacija, kurios paskelbimas galėtų pakenkti kitam teisiniam, reguliavimo ar drausminiam procesui.¹⁶⁶
Todėl RCVS sistemos viešumas yra diferencijuotas pagal procedūros pobūdį ir bylos rimtumą. Dauguma pranešimų, kurie užbaigiami Stage 1 PIC arba Stage 2 PIC stadijoje, viešo nagrinėjimo nepasiekia ir išlieka konfidencialūs. Viešas bylos nagrinėjimas pirmiausia taikomas rimčiausioms byloms, perduotoms Drausmės komitetui, o tarpinio pobūdžio CCC procedūroje viešumas užtikrinamas tik tada, kai priimamas viešas įspėjimas.¹⁶² ¹⁶⁶
Viešai skelbiami Drausmės komiteto sprendimai atlieka platesnę funkciją negu vien konkrečios drausminės bylos išsprendimas. Juose konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis taikomi RCVS Profesinio elgesio kodekso ir kitų profesinių standartų reikalavimai, vertinama rimto profesinio nusižengimo riba ir motyvuojamas profesinės atsakomybės priemonių parinkimas. Todėl vieša Drausmės komiteto praktika suteikia veterinarijos specialistams ir visuomenei galimybę matyti, kaip profesiniai standartai taikomi konkrečiose situacijose.¹⁶⁵
RCVS taip pat vykdo platesnę institucinę viešąją atskaitomybę. Kasmet skelbiama RCVS metinė ataskaita ir finansinės ataskaitos, o viešai skelbiamuose RCVS tarybos ir Pirminio tyrimo komiteto veiklos dokumentuose pateikiama informacija apie profesinės priežiūros sistemos veiklą, gautus pranešimus, bylų eigą ir atskirų nagrinėjimo stadijų rezultatus. 2026 m. birželio mėn. RCVS paskelbė 2025 m. metinę ataskaitą.¹⁶⁷
Taigi Jungtinės Karalystės modelyje viešumas nėra vienodai taikomas visoms profesinės priežiūros stadijoms. Pradiniai tyrimo etapai saugomi kaip konfidencialūs, o didžiausias viešumo lygis taikomas rimčiausioms byloms, pasiekiančioms Drausmės komitetą. Vieši Drausmės komiteto posėdžiai, motyvuotų sprendimų skelbimas, viešų Chartijos bylų komiteto įspėjimų publikavimas ir reguliari institucinė atskaitomybė sudaro reikšmingą profesinės priežiūros sistemos skaidrumo elementą, kartu išlaikant konfidencialumo apsaugą ankstesnėse proceso stadijose.
Pagrindiniai Jungtinės Karalystės veterinarijos gydytojų profesinės priežiūros ir drausminės atsakomybės sistemos privalumai yra šie:
Taigi Jungtinės Karalystės modelio stiprybė yra nuosekli profesinio reguliavimo sistema, kurioje derinami aiškūs profesiniai standartai, kelių pakopų bylų atranka, profesinės ir visuomenės atstovų dalyvavimas, skirtingo intensyvumo reagavimo priemonės, sprendimų viešumas ir jų kontrolės mechanizmai. Šis modelis taip pat parodo, kad konkrečių diagnostikos ir gydymo sprendimų profesinis vertinimas gali būti integruotas į profesinės priežiūros sistemą. Tačiau Lietuvos teisiniam reguliavimui RCVS modelis reikšmingas pirmiausia atskirais instituciniais ir procedūriniais elementais, nes jo pagrindinė paskirtis – rimčiausių profesinės veiklos ir profesinio elgesio atvejų reguliacinis bei drausminis vertinimas, o ne savarankiškos profesinės išvados dėl kiekvieno ginčijamo veterinarinio gydymo atvejo pateikimas gyvūno savininkui.
Vertinant Jungtinės Karalystės RCVS modelį kaip galimą platesnio veterinarinių paslaugų kokybės ir profesinės veiklos vertinimo mechanizmo atskaitos tašką, jo ribotumais laikytina tai, kad:
Taigi Jungtinės Karalystės RCVS modelis yra išplėtota veterinarijos specialistų profesinės priežiūros ir drausminės atsakomybės sistema, tačiau jos paskirtis nėra universaliai nagrinėti visus tarp gyvūno savininko ir veterinarinių paslaugų teikėjo kylančius ginčus. Pagrindinis jos ribotumas lyginamosios analizės požiūriu yra aukštas drausminės jurisdikcijos rimtumo slenkstis: galimas profesinis aplaidumas ar atskiras klinikinis trūkumas nebūtinai lemia RCVS drausminį nagrinėjimą. Be to, RCVS nenagrinėja savarankiško civilinio žalos atlyginimo reikalavimo ir pagal dabartinę teisę neturi privalomos statutinės kompetencijos reguliuoti veterinarijos klinikų kaip verslo subjektų.¹⁷⁷ ¹⁷⁸ ¹⁸²
Lietuvos teisiniam reguliavimui RCVS modelis reikšmingas dėl aiškaus profesinių standartų formalizavimo, kelių pakopų profesinės priežiūros procedūros, mišrios sprendimus priimančių organų sudėties, funkcijų atskyrimo, interesų konfliktų valdymo, viešumo ir proporcingų profesinės atsakomybės priemonių. Tačiau RCVS modelio aukštas rimto profesinio nusižengimo slenkstis ir jo orientacija į profesinę drausmę nėra pagrindas Lietuvos siūlomą Komisiją konstruoti kaip instituciją, vertinančią tik sunkiausius profesinius pažeidimus. Lietuvos modeliui reikšmingi atskiri RCVS instituciniai ir procedūriniai elementai, o ne visas Jungtinės Karalystės drausminis modelis kaip tiesiogiai perkeltinas sprendimas.
Atlikta Švedijos, Nyderlandų, Suomijos ir Jungtinės Karalystės teisinio reguliavimo analizė rodo, kad šiose valstybėse taikomi skirtingos paskirties specializuoti veterinarijos specialistų profesinės veiklos ir konkrečių veterinarinio gydymo klausimų vertinimo mechanizmai. Jų teisinis statusas, kompetencija, procedūros ir priimamų sprendimų teisinė reikšmė skiriasi, todėl šių sistemų negalima vertinti kaip vienodo pobūdžio veterinarinių ginčų nagrinėjimo modelių.¹⁹³
Švedijoje ir Nyderlanduose pagrindinis specializuotų institucijų vaidmuo siejamas su veterinarijos specialistų profesinių pareigų vykdymo ir drausminės atsakomybės vertinimu. Šiose sistemose gali būti analizuojami konkretūs diagnostikos, gydymo, vaistų skyrimo, procedūrų atlikimo, stebėsenos, dokumentavimo ir kiti veterinarinės medicinos profesiniai sprendimai tiek, kiek tai reikalinga nustatyti jų atitiktį taikomam profesinės veiklos standartui ir, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, spręsti dėl profesinės atsakomybės priemonių.¹⁹⁴
Suomijos modelio paskirtis yra kitokia. Veterinarinių žalų vertinimo taryba pirmiausia atlieka specializuotą ekspertinį konkretaus veterinarinio gydymo atvejo vertinimą: gali vertinti galimos gydymo klaidos buvimą, jos ryšį su atsiradusia žala ir tai, ar nustatyta gydymo klaida gali pagrįsti žalos atlyginimo atsakomybę. Taryba pati nenustato mokėtinos kompensacijos dydžio ir netaiko veterinarijos gydytojui profesinės priežiūros ar profesinio statuso poveikio priemonių.¹⁹⁵
Jungtinės Karalystės RCVS sistema pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pirmiausia orientuota į rimčiausių veterinarijos specialistų profesinės veiklos ir profesinio elgesio atvejų nagrinėjimą bei viešojo intereso apsaugą. Konkrečių diagnostikos, gydymo ir kitų klinikinių sprendimų vertinimas šioje sistemoje atliekamas tiek, kiek jis reikalingas sprendžiant profesinės atsakomybės klausimą. RCVS nėra institucija, kurios paskirtis būtų kiekvienu individualiu atveju gyvūno savininkui pateikti savarankišką nepriklausomą ekspertinę išvadą dėl veterinarinio gydymo kokybės.¹⁹⁶
Lyginamoji analizė leidžia išskirti tris savo paskirtimi skirtingas funkcijas, kurios nagrinėtose valstybėse įvairiais būdais yra instituciškai arba procedūriškai atribojamos:
Šių funkcijų atribojimas yra reikšmingas todėl, kad profesinis veterinarinės medicinos klausimo įvertinimas savaime nėra tapatus nei drausminės atsakomybės nustatymui, nei civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimo išsprendimui. Tas pats diagnostikos ar gydymo epizodas skirtingose procedūrose gali būti vertinamas skirtingu tikslu ir sukelti skirtingas teisines pasekmes.¹⁹⁷
Kartu visų keturių nagrinėtų modelių analizė parodė bendrą bruožą – kai sprendžiami konkretūs veterinarinės medicinos profesiniai klausimai, jų vertinimui būtinos specialiosios veterinarinės medicinos žinios. Švedijos ir Nyderlandų sprendimus priimančiuose organuose dalyvauja veterinarijos specialistai, Suomijos Tarybos sudėtyje yra specialiąją veterinarinės medicinos kompetenciją turintys ekspertiniai nariai, o RCVS profesinės priežiūros procedūroje profesinius klausimus vertina organai, kurių sudėtyje derinami veterinarijos profesijos ir visuomenės atstovai, prireikus remiantis papildoma profesine medžiaga ir ekspertinėmis žiniomis.¹⁹⁸
Todėl iš analizuotų užsienio modelių negalima daryti išvados, kad egzistuoja vienas visoms valstybėms bendras arba tiesiogiai į Lietuvą perkeltinas veterinarinių ginčų nagrinėjimo modelis. Priešingai, lyginamoji analizė rodo, kad skirtingose teisinėse sistemose specializuotas profesinis vertinimas organizuojamas skirtingais instituciniais būdais ir skirtingais tikslais.
Lietuvos teisiniam reguliavimui reikšminga ne mechaniškai pasirinkti vieną iš šių modelių, bet įvertinti jų atskirus elementus: specialiosios veterinarinės kompetencijos užtikrinimą, sprendimą priimančio organo nešališkumą, funkcijų atskyrimą, proceso dalyvių teisę pateikti paaiškinimus ir įrodymus, nepriklausomų ekspertų pasitelkimo galimybę, motyvuoto profesinio vertinimo pateikimą ir aiškų tokio vertinimo santykį su profesinės priežiūros bei civilinės atsakomybės procedūromis.¹⁹⁹
| Vertinimo kriterijus | Švedija | Nyderlandai | Suomija | Jungtinė Karalystė |
|---|---|---|---|---|
| 1. Teisinis statusas | Valstybės drausmės taryba | Specializuotas drausmės teismas | Ekspertinė taryba | Profesijos reguliuotojas (RCVS) |
| 2. Nepriklausomumas | Įstatyminės garantijos | Nepriklausoma institucija | Nešališkas ekspertinis organas | Funkcijų atskyrimas |
| 3. Kas gali kreiptis | Savininkas / prižiūrėtojas | Tiesiogiai suinteresuotas asmuo | Savininkas / laikytojas ir kt. | Bet kuris asmuo |
| 4. Pagrindinė kompetencija | Profesinė ir drausminė atsakomybė | Profesinė ir drausminė atsakomybė | Gydymo klaidos vertinimas | Rimti profesiniai pažeidimai |
| 5. Diagnostikos ir gydymo vertinimas | Taip | Taip | Taip | Taip, profesinės priežiūros tikslais |
| 6. Profesinė etika / elgesys | Profesinių pareigų apimtimi | Rūpestingumo pareigos apimtimi | Ne pagrindinė funkcija | Taip |
| 7. Veterinarinė kompetencija | Veterinarijos gydytojai taryboje | Veterinarijos gydytojai teisme | Ekspertiniai nariai | Veterinarijos profesijos nariai |
| 8. Procedūra ir dalyvių teisės | Rašytinė, galimas žodinis nagrinėjimas | Rašytinė ir žodinė | Rašytinė, šalių išklausymas | Kelių pakopų procedūra |
| 9. Sprendimo pobūdis | Privalomas sprendimas | Privalomas sprendimas | Rekomendacinė ekspertinė išvada | Priklauso nuo procedūros stadijos |
| 10. Drausminės / statuso priemonės | Taip | Taip | Ne | Taip |
| 11. Žala ir priežastinis ryšys | Civilinės žalos nepriteisia | Civilinės žalos nepriteisia | Vertina priežastinį ryšį | Civilinės atsakomybės nesprendžia |
| 12. Apskundimas / peržiūra | Administracinis teismas | Veterinarinis apeliacinis teismas | Įprastos apeliacijos nėra | Vidaus peržiūra / JCPC |
| 13. Prieinamumas savininkui | Tiesioginis kreipimasis | Tiesioginis, nemokamas | Tiesioginis, mokamas | Tiesioginis pranešimas |
| 14. Esminė ypatybė | Specializuota drausminė kontrolė | Specializuota dviejų instancijų sistema | Nepriklausomas ekspertinis vertinimas | Kelių pakopų profesinė priežiūra |
Lentelės analizė
Lyginamoji lentelė patvirtina, kad visose keturiose nagrinėtose valstybėse egzistuoja specializuotas mechanizmas, kuriame gali būti vertinami veterinarijos specialisto profesiniai veiksmai, tačiau šių mechanizmų negalima laikyti funkciškai tapačiais. Švedijos ir Nyderlandų sistemos pirmiausia yra profesinės ir drausminės atsakomybės mechanizmai, Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo taryba – specializuotas ekspertinio gydymo klaidos vertinimo organas, o Jungtinės Karalystės RCVS sistema – profesijos reguliavimo ir rimčiausių profesinės veiklos bei elgesio atvejų priežiūros sistema.²⁰⁰
Visose keturiose sistemose gali būti analizuojami konkretūs veterinarinės medicinos klausimai, įskaitant diagnostikos, gydymo, vaistų skyrimo, procedūrų atlikimo, stebėsenos ir dokumentavimo aspektus. Tačiau tokio vertinimo teisinis tikslas skiriasi. Švedijoje ir Nyderlanduose klinikinis vertinimas atliekamas siekiant nustatyti profesinių pareigų ar profesinės rūpestingumo pareigos laikymąsi ir galimą drausminę atsakomybę. Suomijoje gydymo vertinimas atliekamas siekiant pateikti ekspertinę išvadą dėl galimos gydymo klaidos, jos ryšio su žala ir reikšmės žalos atlyginimo atsakomybei. Jungtinėje Karalystėje klinikiniai klausimai vertinami profesinės priežiūros kontekste, pirmiausia sprendžiant, ar atvejis gali pasiekti rimtam profesiniam nusižengimui taikomą slenkstį.²⁰¹
Reikšmingas visų analizuotų sistemų bendras bruožas yra specialiųjų veterinarinės medicinos žinių vaidmuo. Sprendžiant konkrečius klinikinius klausimus vien teisinio ar bendrojo administracinio vertinimo nepakanka: specializuotų institucijų sudėtyje dalyvauja veterinarijos specialistai arba nagrinėjant bylą naudojamos specialiosios profesinės žinios ir ekspertinė medžiaga.²⁰²
Kartu būtina tiksliai atriboti specializuoto profesinio vertinimo rezultatą nuo civilinės atsakomybės nustatymo. Nė viena iš keturių šioje analizėje nagrinėtų specializuotų institucijų savaime nėra civilinis teismas, priteisiantis gyvūno savininkui žalos atlyginimą. Suomijos Taryba yra arčiausiai civilinės atsakomybės klausimo, nes vertina, ar gydymo klaida gali pagrįsti žalos atlyginimo atsakomybę, tačiau ir ji nenustato mokėtinos kompensacijos dydžio ir negali įpareigoti ją sumokėti.²⁰³
Taip pat skiriasi priimtų sprendimų kontrolės mechanizmai. Švedijoje Tarybos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui, Nyderlanduose veikia atskiras specializuotas Veterinarinis apeliacinis teismas, o RCVS sistemoje peržiūros ir apskundimo apimtis priklauso nuo konkrečios procedūros stadijos ir priimtos priemonės. Suomijos Tarybos ekspertinės išvados turiniui įprasta apeliacinė ar administracinė apskundimo procedūra nenustatyta.²⁰⁴
Lyginamoji lentelė todėl pagrindžia ne vieno konkretaus užsienio modelio pasirinkimą, bet atskirų jų elementų derinimo galimybę. Lietuvos modeliui ypač reikšmingi Suomijos sistemos specializuoto konkretaus gydymo ekspertinio vertinimo elementai, Švedijos ir Nyderlandų specializuotos profesinės kompetencijos ir procesinių garantijų elementai bei Jungtinės Karalystės funkcijų atskyrimo, mišrios sudėties, profesinių standartų formalizavimo ir proporcingo reagavimo principai. Toks požiūris leidžia formuoti Lietuvos teisinei sistemai pritaikytą modelį, nekopijuojant nė vienos užsienio valstybės sistemos visa apimtimi.²⁰⁵
Nepaisant reikšmingų institucinių, kompetencijos ir procedūrinių skirtumų, Švedijos, Nyderlandų, Suomijos ir Jungtinės Karalystės modelių analizė leidžia nustatyti bendrus elementus, reikšmingus vertinant veterinarijos specialistų profesinę veiklą ir konkrečius veterinarinės medicinos klausimus.
Pirmiausia, visose analizuotose sistemose pripažįstama specialiųjų veterinarinės medicinos žinių reikšmė. Profesiniai klausimai nėra sprendžiami remiantis vien bendruoju teisiniu ar administraciniu vertinimu. Sprendimus priimančių organų sudėtyje dalyvauja veterinarijos specialistai arba nagrinėjant konkrečius klausimus naudojamos specialiosios veterinarinės medicinos žinios ir, kai reikia, papildomas ekspertinis vertinimas.²⁰⁶
Antra, visose analizuotose sistemose gali būti vertinami konkretūs veterinarinės praktikos veiksmai ar neveikimas. Priklausomai nuo institucijos kompetencijos ir procedūros paskirties gali būti analizuojamas gyvūno ištyrimas, diagnostika, gydymo metodo pasirinkimas, vaistų skyrimas, chirurginės ar kitos procedūros, tolesnė priežiūra, stebėsena, klinikinės dokumentacijos tvarkymas ir kiti profesiniai sprendimai. Skiriasi ne galimybė vertinti tokius klausimus, bet tokio vertinimo teisinis tikslas ir jo pasekmės.²⁰⁷
Trečia, analizuotose sistemose profesinis vertinimas atliekamas pagal iš anksto nustatytą procedūrą, kurioje numatomos proceso dalyvių teisės pateikti paaiškinimus, argumentus ir reikšmingą medžiagą. Institucijų sprendimai arba ekspertinės išvados turi būti pagrįsti nagrinėtos bylos aplinkybėmis ir taikomu profesinės veiklos standartu. Tačiau sprendimų peržiūros ir apskundimo galimybės nėra vienodos: Švedijoje ir Nyderlanduose numatyti išoriniai apskundimo mechanizmai, RCVS sistemoje jie priklauso nuo procedūros stadijos ir sprendimo pobūdžio, o Suomijos Tarybos ekspertinės išvados turiniui įprasta apeliacinė procedūra nenustatyta.²⁰⁸
Ketvirta, visose keturiose analizuotose sistemose specializuotas profesinis ar ekspertinis vertinimas yra atribotas nuo savarankiško civilinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo išsprendimo. Nė viena iš nagrinėtų specializuotų institucijų pati nėra civilinis teismas, galutinai nustatantis visą civilinę atsakomybę ir priteisiantis gyvūno savininkui žalos atlyginimą. Suomijos Taryba vertina gydymo klaidos reikšmę žalos atlyginimo atsakomybei ir priežastinį ryšį, tačiau pati nenustato mokėtinos kompensacijos dydžio ir negali įpareigoti ją sumokėti.²⁰⁹
Penkta, visose analizuotose sistemose egzistuoja institucinis arba procedūrinis specializavimas. Švedijoje veikia specializuota drausmės taryba, Nyderlanduose – Veterinarinis drausmės teismas ir Veterinarinis apeliacinis teismas, Suomijoje – specializuota Veterinarinių žalų vertinimo taryba, o Jungtinėje Karalystėje profesinės priežiūros funkcijos paskirstytos keliems specializuotiems RCVS organams. Tai rodo, kad sudėtingų veterinarinės medicinos profesinių klausimų vertinimas nagrinėtose valstybėse nėra paliekamas vien bendrosioms ginčų nagrinėjimo institucijoms.²¹⁰
Taigi pagrindinis analizuotų modelių panašumas yra ne jų institucinė forma ar vienoda teisinė paskirtis, bet bendras principas, kad konkrečių veterinarinės medicinos profesinių klausimų vertinimui reikalingas specializuotas mechanizmas, specialiosios veterinarinės medicinos žinios, aiški procedūra ir apibrėžta tokio vertinimo teisinė reikšmė. Skirtingose valstybėse šie elementai naudojami skirtingais tikslais – ekspertiniam gydymo vertinimui, profesinių pareigų laikymosi kontrolei ar drausminei atsakomybei – todėl jų negalima sutapatinti, tačiau jie sudaro reikšmingą bendrą lyginamosios analizės pagrindą.
Nors visose analizuotose valstybėse egzistuoja specializuoti veterinarijos specialistų profesinės veiklos arba konkrečių veterinarinio gydymo klausimų vertinimo mechanizmai, jų paskirtis, kompetencija, institucinė sandara ir priimamų sprendimų teisinė reikšmė iš esmės skiriasi. Lyginamoji analizė neatskleidžia vieno universalaus veterinarinių ginčų nagrinėjimo modelio – kiekvienoje valstybėje pasirinktas skirtingas funkcijų ir institucijų derinys.²¹¹
Švedijos ir Nyderlandų modeliai pirmiausia orientuoti į veterinarijos specialistų profesinių pareigų vykdymo ir drausminės atsakomybės vertinimą. Jungtinės Karalystės RCVS sistema pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą orientuota į rimčiausių profesinės veiklos ir profesinio elgesio atvejų nagrinėjimą bei profesijos reguliavimą. Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo tarybos paskirtis kitokia – pateikti specializuotą ekspertinę išvadą dėl konkretaus veterinarinio gydymo atvejo, galimos gydymo klaidos, priežastinio ryšio ir tokios klaidos reikšmės žalos atlyginimo atsakomybei.²¹²
Švedijos ir Nyderlandų sistemose nustačius teisės aktuose numatytus pagrindus gali būti taikomos drausminės ar profesinio statuso priemonės. Jungtinėje Karalystėje priemonių pobūdis priklauso nuo procedūros stadijos ir bylos rimtumo – nuo profesinio patarimo ar įspėjimo iki registracijos sustabdymo arba išbraukimo iš registro. Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo taryba drausminių ar profesinio statuso priemonių netaiko; jos ekspertinė išvada yra rekomendacinio pobūdžio.²¹³
Švedijoje ir Nyderlanduose pareiškėjo kreipimasis inicijuoja specializuotą profesinės ar drausminės atsakomybės vertinimą. Jungtinėje Karalystėje pateiktas pranešimas inicijuoja RCVS profesinės priežiūros procedūrą, tačiau pranešėjas neįgyja teisės reikalauti savarankiškos ekspertinės išvados dėl kiekvieno ginčijamo gydymo sprendimo. Suomijoje gyvūno savininkas ar laikytojas gali tiesiogiai prašyti ekspertinės išvados, ar konkrečiu atveju buvo padaryta gydymo klaida ir ar ji susijusi priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala.²¹⁴
Profesinės etikos ir elgesio klausimų vertinimo apimtis valstybėse nėra vienoda. Švedijoje jie vertinami tiek, kiek susiję su teisės aktuose nustatytų profesinių pareigų vykdymu. Nyderlanduose nėra atskiro etikos kodekso pažeidimų proceso – profesinio elgesio aspektai vertinami tiek, kiek patenka į įstatyme nustatytos profesinės rūpestingumo pareigos sritį. Jungtinėje Karalystėje profesinio elgesio standartai yra reikšminga RCVS profesinės priežiūros sistemos dalis. Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo tarybos pagrindinė funkcija nėra savarankiškas profesinės etikos pažeidimų vertinimas.²¹⁵
Švedijoje specializuotoje taryboje derinama teisinė, veterinarinė ir kitų įstatyme nustatytų sričių kompetencija. Nyderlanduose veterinarijos gydytojų bylas nagrinėja teisininkas pirmininkas ir praktikuojantys veterinarijos gydytojai. Jungtinėje Karalystėje atskiruose sprendimus priimančiuose organuose derinamas veterinarijos profesijos ir visuomenės atstovų dalyvavimas. Suomijos Taryboje pirmininkas ir jo pavaduotojas turi turėti teisės krypties universitetinį išsilavinimą, o kiti nariai turi būti pripažinti kompetentingais ir patyrusiais asmenimis, atstovaujančiais veterinarijos mokslui, praktinei veterinarinei medicinai ar kitoms Tarybos veiklai reikšmingoms ekspertinės kompetencijos sritims.²¹⁶
Analizuotose sistemose skiriasi ir nepriklausomumo modelis. Nyderlanduose veikia įstatymu įsteigta nepriklausoma specializuota drausmės institucija. Jungtinėje Karalystėje nepriklausomumas daugiausia užtikrinamas atskiriant konkrečių bylų tyrimo ir sprendimų priėmimo funkcijas bei nustatant komitetų sudėties nesuderinamumo taisykles. Suomijos Veterinarinių žalų vertinimo taryba nėra visiškai instituciškai atskirta nuo Ruokavirasto, todėl jos atveju tiksliau kalbėti apie nešališkumą ir funkcinį savarankiškumą, o ne apie visišką institucinį nepriklausomumą. Ekspertinę išvadą priima pati Taryba, o Ruokavirasto atlieka administracinio aptarnavimo ir bylų parengimo funkcijas.²¹⁷
Nė viena iš analizuotų specializuotų institucijų pati galutinai neišsprendžia civilinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir nepriteisia kompensacijos. Tačiau jų santykis su civilinės atsakomybės klausimu skiriasi. Švedijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės modeliuose pagrindinis vertinimo tikslas yra profesinės veiklos ar profesinės atsakomybės klausimas. Suomijos Taryba tiesiogiai vertina, ar nustatyta gydymo klaida ir priežastinis ryšys gali pagrįsti žalos atlyginimo atsakomybę, tačiau pati nenustato mokėtinos kompensacijos dydžio ir negali įpareigoti jos sumokėti.²¹⁸
Taigi esminis nagrinėtų sistemų skirtumas yra specializuoto veterinarinio vertinimo paskirtis. Vienose valstybėse jis pirmiausia naudojamas profesinės ir drausminės atsakomybės klausimams spręsti, Jungtinėje Karalystėje – rimčiausiems profesinės veiklos ir elgesio atvejams reguliavimo sistemoje vertinti, o Suomijoje – nepriklausomai nuo profesinės priežiūros procedūros pateikti nešališką ekspertinį konkretaus gydymo atvejo vertinimą.
Todėl nė vieno iš nagrinėtų modelių negalima laikyti savaime tinkamu visa apimtimi perkelti į Lietuvos teisinę sistemą. Lyginamosios analizės reikšmė yra galimybė nustatyti, kurios skirtingų modelių funkcijos ir procesinės garantijos gali būti derinamos kuriant Lietuvos poreikiams pritaikytą sistemą, aiškiai atribojant ekspertinį gydymo vertinimą, profesinės veiklos priežiūrą ir civilinės atsakomybės klausimų sprendimą.²¹⁹
Atlikta Švedijos, Nyderlandų, Suomijos ir Jungtinės Karalystės modelių analizė rodo, kad nė viena iš nagrinėtų valstybių netaiko visiškai tokio modelio, koks siūlomas peticijoje. Todėl šių valstybių praktika negali būti vertinama kaip tiesioginis peticijoje siūlomos institucinės konstrukcijos atitikmuo. Tačiau analizuotose sistemose galima išskirti konkrečius institucinius, kompetencijos ir procedūrinius elementus, kurie gali būti reikšmingi formuojant Lietuvos teisinei sistemai pritaikytą veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos specialistų profesinės veiklos vertinimo mechanizmą.²²⁰
Visose keturiose analizuotose sistemose konkretūs veterinarinės medicinos profesiniai klausimai vertinami specializuotame mechanizme, kuriame užtikrinamas veterinarinės medicinos kompetencijos dalyvavimas. Tai ypač reikšminga vertinant diagnostikos, gydymo, vaistų skyrimo, procedūrų atlikimo, stebėsenos, dokumentavimo ir kitus klausimus, kuriems išspręsti nepakanka vien bendrojo teisinio ar administracinio vertinimo. Lietuvos modeliui tai pagrindžia specializuotos veterinarinės kompetencijos būtinybę, tačiau savaime nenulemia konkrečios institucijos teisinės formos.²²¹
Suomijos modelis ypač reikšmingas tuo, kad ekspertinį klausimą dėl galimos gydymo klaidos sprendžia pati Veterinarinių žalų vertinimo taryba, nors jos administracinį ir procesinį aptarnavimą vykdo Ruokavirasto. Taigi organizacinis ryšys su valstybine institucija savaime neužkerta kelio įstatymu nustatyti atskirą, nešališką ir funkciniu požiūriu savarankišką ekspertinių sprendimų priėmimą. Lietuvos modeliui šis elementas reikšmingas svarstant Komisijos veikimą prie VMVT, kartu įstatymu užtikrinant, kad profesinio vertinimo išvadą priimtų pati Komisija, o ne VMVT administracija ar jos pareigūnai.²²²
Analizuotose sistemose sprendimų priėmimo organuose įvairiais būdais derinama teisinė, veterinarinė ir, priklausomai nuo modelio, visuomenės ar kitų sričių kompetencija. Be bendros nuolatinės Komisijos sudėties, Lietuvos modeliui reikšmingas ir principas, kad konkrečiam klausimui vertinti turi būti užtikrintos būtent tam klausimui reikalingos specialiosios veterinarinės medicinos žinios, o jų nepakankant turi būti galimybė pasitelkti nepriklausomą atitinkamos srities ekspertą.²²³
Nagrinėtų sistemų kompetencija apibrėžiama pagal konkrečią jų paskirtį. Lietuvos Komisijos kompetencija todėl taip pat turėtų būti nustatyta pakankamai aiškiai, atribojant veterinarinių paslaugų kokybės, diagnostikos, gydymo, stebėsenos, dokumentavimo, profesinių pareigų ir, kiek tai būtų nustatyta įstatyme, profesinės etikos klausimų vertinimą nuo valstybinės kontrolės, administracinių poveikio priemonių taikymo ir civilinio žalos atlyginimo ginčo išsprendimo.²²⁴
Analizuotose sistemose galutinis profesinis vertinimas įforminamas motyvuotu sprendimu arba ekspertine išvada. Lietuvos modeliui reikšmingas reikalavimas, kad Komisijos galutinėje išvadoje būtų aiškiai nurodytos vertintos faktinės aplinkybės ir medžiaga, nagrinėti profesiniai klausimai, taikyti profesinio vertinimo kriterijai bei kiekvieno Komisijai pateikto klausimo motyvuotas vertinimas. Tai sudarytų galimybę proceso dalyviams suprasti ne tik galutinę išvadą, bet ir jos profesinį pagrindą.²²⁵
Užsienio modelių analizė rodo, kad specializuoto profesinio vertinimo rezultatas nebūtinai sutampa su galutiniu civilinės atsakomybės ar žalos atlyginimo sprendimu. Todėl Lietuvos teisės aktuose turėtų būti aiškiai nustatyta Komisijos išvados teisinė reikšmė ir jos santykis su VMVT, teismų, vartotojų ginčus nagrinėjančių ar kitų kompetentingų institucijų procedūromis. Komisijos išvada neturėtų perimti šioms institucijoms įstatymu suteiktos kompetencijos, tačiau galėtų būti naudojama kaip specializuoto profesinio vertinimo rezultatas kitose teisėtai vykdomose procedūrose.²²⁶
Švedijos, Nyderlandų, Suomijos ir Jungtinės Karalystės modeliuose nešališkumas užtikrinamas skirtingomis priemonėmis – narių kvalifikacijos ir sudėties reikalavimais, nesuderinamumo taisyklėmis, nusišalinimu ir nušalinimu, atskirų bylos nagrinėjimo funkcijų atribojimu ar draudimu tam pačiam asmeniui atlikti nesuderinamas funkcijas. Lietuvos Komisijai analogiškai turėtų būti nustatytos aiškios interesų konflikto, nusišalinimo ir nušalinimo taisyklės bei garantijos, užkertančios kelią Komisijos nariui ar ekspertui vertinti bylą, su kuria jis yra profesiniais, darbo, finansiniais ar kitais nešališkumą galinčiais paveikti ryšiais susijęs.²²⁷
Analizuotose sistemose proceso dalyviams įvairia apimtimi suteikiama teisė pateikti savo poziciją, paaiškinimus, dokumentus ir kitą reikšmingą medžiagą, o tam tikrose sistemose – ir pasisakyti dėl ekspertinio vertinimo. Lietuvos Komisijos procedūra taip pat turėtų užtikrinti, kad nei gyvūno savininko, nei veterinarijos gydytojo profesinė pozicija nebūtų vertinama vienpusiškai ir kad abi su vertinamu atveju susijusios šalys turėtų realią galimybę pateikti Komisijai reikšmingą informaciją.²²⁸
Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės modeliai rodo viešai prieinamos sprendimų praktikos reikšmę profesinių standartų turiniui konkretinti. Tačiau viešumo apimtis skirtingose sistemose nėra vienoda, o Suomijos individualios ekspertinės išvados nėra viešinamos tokiu pačiu būdu kaip drausminė jurisprudencija. Todėl Lietuvos modeliui tinkamesnis būtų diferencijuotas skaidrumo principas – viešinti nuasmenintą Komisijos praktiką, apibendrintas išvadas, veiklos duomenis ir profesinio vertinimo tendencijas tiek, kiek tai suderinama su asmens duomenų, komercinės ir kitos saugomos informacijos apsauga.²²⁹
Lyginamoji analizė rodo, kad ekspertinis gydymo vertinimas, profesinės ar drausminės atsakomybės nustatymas ir civilinio žalos atlyginimo klausimo išsprendimas yra skirtingos funkcijos. Todėl Lietuvos modelio paskirtis ir Komisijos kompetencijos ribos turėtų būti nustatytos taip, kad Komisija galėtų pateikti nepriklausomą profesinį veterinarinių paslaugų kokybės, konkrečių gydymo sprendimų ir kitų jai įstatymu priskirtų profesinių klausimų vertinimą, tačiau pati nepakeistų teismo ir neperimtų kitoms institucijoms įstatymu suteiktų valstybinės kontrolės ar civilinių ginčų sprendimo funkcijų.²³⁰
Apibendrinant pažymėtina, kad užsienio valstybių analizė nepagrindžia vieno konkretaus institucinės sistemos modelio tiesioginio perkėlimo į Lietuvą. Ji pagrindžia siauresnę, tačiau teisiškai svarbią išvadą: sudėtingų veterinarinės medicinos profesinių klausimų vertinimui nagrinėtose valstybėse taikomi specializuoti mechanizmai, specialiosios profesinės žinios, procedūrinės garantijos ir aiškus institucijų kompetencijos atribojimas. Šie elementai gali būti derinami kuriant Lietuvos teisinei ir institucinei sistemai pritaikytą modelį, tačiau konkreti Komisijos kompetencija, teisinis statusas, išvadų reikšmė ir santykis su kitomis institucijomis turi būti savarankiškai nustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose.²³¹
Atlikta Švedijos, Nyderlandų, Suomijos ir Jungtinės Karalystės veterinarijos specialistų profesinės veiklos ir veterinarinio gydymo vertinimo sistemų analizė parodė, kad šiose valstybėse taikomi skirtingos paskirties ir teisinio pobūdžio specializuoti mechanizmai. Jų institucinė sandara ir teisinės pasekmės nėra vienodos, tačiau visose analizuotose sistemose konkrečių veterinarinės medicinos profesinių klausimų vertinimui užtikrinamas specialiųjų veterinarinės medicinos žinių panaudojimas ir nustatyta specializuota nagrinėjimo procedūra.²³²
Lyginamoji analizė taip pat parodė, kad konkrečių veterinarijos specialisto veiksmų vertinimas analizuotose valstybėse nėra paliekamas vien bendro pobūdžio administraciniam ar civiliniam ginčo nagrinėjimui. Priklausomai nuo valstybės pasirinkto modelio, specializuotoje procedūroje gali būti vertinami diagnostikos, gydymo, vaistų skyrimo, procedūrų atlikimo, stebėsenos, dokumentavimo ir kiti veterinarinės praktikos profesiniai klausimai. Tačiau jų vertinimo tikslas ir teisinės pasekmės skiriasi.²³³
Atlikta analizė leidžia atriboti tris savo paskirtimi skirtingas funkcijas:
Šios funkcijos analizuotose valstybėse paskirstytos nevienodai ir ne visur egzistuoja kaip trys atskiros procedūros. Vis dėlto analizė rodo, kad profesinio ar ekspertinio vertinimo rezultatas savaime nėra tapatus nei drausminės atsakomybės nustatymui, nei galutiniam civilinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo išsprendimui.²³⁴
Analizuotuose modeliuose taip pat nustatyta procesinių garantijų, kuriomis siekiama užtikrinti kompetentingą ir nešališką profesinių klausimų nagrinėjimą. Jų apimtis ir forma skiriasi, tačiau reikšmingi elementai yra aiškiai apibrėžta institucijos kompetencija, specialioji profesinė kompetencija, proceso dalyvių galimybė pateikti paaiškinimus ir reikšmingą medžiagą, interesų konfliktų valdymo priemonės bei motyvuoto sprendimo arba ekspertinės išvados pateikimas. Sprendimų peržiūros ir apskundimo mechanizmai analizuotose valstybėse nėra vienodi.²³⁵
Lietuvos teisiniam reguliavimui ypač reikšmingas Suomijos modelio elementas – ekspertinio sprendimo priėmimo funkcinis atskyrimas nuo administracinio aptarnavimo ir profesinės veiklos priežiūros funkcijų. Veterinarinių žalų vertinimo taryba veikia prie Ruokavirasto, tačiau ekspertinį klausimą nagrinėja ir išvadą priima pati Taryba; Ruokavirasto atlieka administracinio ir procesinio aptarnavimo bei bylos parengimo funkcijas. Todėl Suomijos modelis parodo, kad specializuotas nešališkas ekspertinis vertinimas gali būti organizuojamas prie veikiančios valstybės institucijos, jeigu teisės aktuose aiškiai atribojamos administracinės ir ekspertinio sprendimo priėmimo funkcijos.²³⁶
Švedijos ir Nyderlandų modeliai Lietuvos teisiniam reguliavimui reikšmingi kaip specializuotos profesinės ir drausminės atsakomybės procedūros, kuriose profesinis standartas taikomas vertinant konkrečius veterinarijos specialistų veiksmus. Jungtinės Karalystės modelis papildomai parodo funkcijų paskirstymo tarp atskirų profesinės priežiūros organų, mišrios jų sudėties, profesinių standartų formalizavimo ir diferencijuotų profesinės priežiūros priemonių reikšmę. Šie modeliai nėra tiesioginiai peticijoje siūlomos Komisijos analogai, tačiau jų atskiri elementai gali būti reikšmingi projektuojant Lietuvos sistemą.²³⁷
Atsižvelgiant į atliktą lyginamąją analizę, Lietuvos teisinėje sistemoje svarstant specializuoto veterinarinių paslaugų kokybės ir profesinių klausimų vertinimo mechanizmo sukūrimą būtų pagrįsta orientuotis į šiuos elementus:
Taigi atlikta lyginamoji analizė nepatvirtina vieno universalaus užsienio modelio, kurį būtų galima tiesiogiai perkelti į Lietuvą. Ji pagrindžia kitą, peticijos teisiniam vertinimui reikšmingą išvadą: visose keturiose nagrinėtose sistemose sudėtingų veterinarinės medicinos profesinių klausimų vertinimui taikomi specializuoti instituciniai ar procedūriniai mechanizmai, kuriuose esminę reikšmę turi profesinė kompetencija ir aiškiai apibrėžta vertinimo paskirtis.
Todėl peticijoje siūlomo Lietuvos modelio pagrįstumas turėtų būti vertinamas ne pagal tai, ar kurioje nors užsienio valstybėje egzistuoja visiškai tapati institucija, bet pagal tai, ar siūlomas mechanizmas, atsižvelgiant į Lietuvos teisinės sistemos ypatumus, pagrįstai sujungia analizuotose sistemose nustatytus specializuoto profesinio vertinimo, funkcinio atskyrimo, specialiosios kompetencijos, nešališkumo ir procesinių garantijų elementus.²³⁹
