Priedas Nr. 1
Šis aiškinamasis raštas parengtas siekiant pagrįsti Lietuvos Respublikos Seimui teikiamą peticiją dėl Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 pakeitimo, kuriuo siūloma įstatyme įtvirtinti specializuotą veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimo, profesinės etikos klausimų nagrinėjimo bei nepriklausomo veterinarinio ekspertinio vertinimo teisinį mechanizmą.
Peticijoje keliamas klausimas yra susijęs ne su pavienio ginčo sprendimu ar konkretaus veterinarijos gydytojo veiklos vertinimu, bet su bendro pobūdžio teisinio reguliavimo tobulinimu, siekiant sukurti aiškų, skaidrų ir įstatymu reglamentuotą mechanizmą, kuris užtikrintų galimybę objektyviai ir nepriklausomai vertinti veterinarinių paslaugų kokybę, nagrinėti profesinės etikos klausimus Komisijai įstatymu priskirta apimtimi bei, kai konkrečiam klausimui įvertinti būtinos papildomos specialiosios veterinarinės medicinos žinios ar konkrečios srities kompetencija, pasitelkti vieną ar daugiau nepriklausomų ekspertų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta piliečių peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. Ši konstitucinė teisė sudaro vieną iš demokratinio valstybės valdymo formų, suteikiančių visuomenei galimybę inicijuoti teisėkūros procesą ir siūlyti keisti galiojantį teisinį reguliavimą, kai tai būtina viešajam interesui užtikrinti.¹ Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra aiškinęs peticijos teisės konstitucinį turinį ir jos įgyvendinimo teisines garantijas.²
Veterinarinių paslaugų kokybė tiesiogiai susijusi su gyvūnų gerovės užtikrinimu, visuomenės pasitikėjimu veterinarijos sistema, veterinarijos gydytojų profesinės atsakomybės įgyvendinimu ir veiksmingos asmenų teisių gynybos garantijomis. Nors Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas reglamentuoja veterinarijos veiklą, veterinarijos praktikos licencijavimą ir valstybinę veterinarinę priežiūrą, galiojančiame teisiniame reguliavime nėra įstatymu nustatyto specializuoto mechanizmo, skirto nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui, profesinės etikos klausimų nagrinėjimui Komisijai įstatymu priskirta apimtimi bei nepriklausomam veterinariniam ekspertiniam vertinimui.³
Praktikoje dėl tokio teisinio reguliavimo nebuvimo gali susidaryti situacijos, kai gyvūnų savininkai neturi galimybės gauti nepriklausomo profesinio veterinarinio vertinimo, o veterinarijos gydytojai neturi aiškios procedūros, leidžiančios objektyviai įvertinti jų profesinių veiksmų atitiktį teisės aktų ir geros veterinarinės praktikos reikalavimams. Tokia situacija nėra palanki nei gyvūnų savininkams, nei veterinarijos gydytojams, nei pačiai veterinarijos sistemai, nes neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo, procedūrinio skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo oficialiojoje doktrinoje nuosekliai pabrėžia, kad iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo kyla teisėkūros aiškumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo, atsakingo valdymo ir veiksmingos asmens teisių apsaugos reikalavimai. Todėl įstatymų leidėjas privalo kurti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų nuoseklus, aiškus ir sudarytų prielaidas efektyviai įgyvendinti bei ginti asmenų teises.⁴
Šiame aiškinamajame rašte analizuojamas galiojantis Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas, jo taikymo praktika, nustatomos egzistuojančios teisinės spragos, aptariama kitų Europos valstybių patirtis bei pateikiami argumentai, pagrindžiantys poreikį Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme įtvirtinti specializuotą veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimo, profesinės etikos klausimų nagrinėjimo bei nepriklausomo veterinarinio ekspertinio vertinimo teisinį mechanizmą.
Gyvūnų augintinių laikymas Lietuvoje kasmet tampa vis reikšmingesne visuomenės gyvenimo dalimi. VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomo Gyvūnų augintinių registro duomenys rodo nuoseklų registre registruotų gyvūnų augintinių skaičiaus didėjimą 2020–2026 m. laikotarpiu (žr. 1 lentelę). Didėjantis registruotų gyvūnų augintinių skaičius ir veterinarinės medicinos pažanga lemia vis didesnę veterinarinių paslaugų reikšmę gyvūnų gerovei, gyvūnų savininkų teisėtų lūkesčių užtikrinimui ir visuomenės pasitikėjimui veterinarijos sistema.
1 lentelė. Gyvūnų augintinių registre registruotų gyvūnų augintinių skaičiaus kitimas Lietuvoje 2020–2026 m.
| Data | Registre registruotų gyvūnų augintinių skaičius |
|---|---|
| 2020-11-01 | 132 682 |
| 2021-09-01 | 178 898 |
| 2022-04-01 | 227 837 |
| 2023-07-01 | 355 895 |
| 2024-09-01 | 412 367 |
| 2024-11-01 | 420 200 |
| 2025-03-01 | 434 181 |
| 2026-06-01 | 487 146 |
Šaltinis: VĮ Žemės ūkio duomenų centras, Gyvūnų augintinių registro atvirų duomenų rinkinys „Laikomų gyvūnų augintinių duomenys“; lentelė sudaryta dokumento rengėjo pagal 2020 m. lapkričio 1 d., 2021 m. rugsėjo 1 d., 2022 m. balandžio 1 d., 2023 m. liepos 1 d., 2024 m. rugsėjo 1 d., 2024 m. lapkričio 1 d., 2025 m. kovo 1 d. ir 2026 m. birželio 1 d. duomenis.
Veterinarinės paslaugos yra licencijuojama profesinė veikla, kurios vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas ir kiti teisės aktai. Teisę verstis veterinarijos praktika turi tik nustatyta tvarka licenciją gavę veterinarijos gydytojai, o veterinarijos paslaugų teikėjų veiklą prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.⁵
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba viešai skelbia veterinarijos praktikos licencijų, veterinarijos paslaugų teikėjų ir veterinarijos paslaugų teikimo vietų registrus.⁶ 2026 m. liepos 29 d. duomenimis, Lietuvoje galiojo 2 202 veterinarijos praktikos licencijos, buvo registruotas 741 veterinarijos paslaugų teikėjas ir 298 veterinarijos paslaugų teikimo vietos (žr. 2 lentelę). Šie duomenys patvirtina, kad veterinarijos paslaugos Lietuvoje teikiamos plačiu mastu, todėl aiškaus ir skaidraus veterinarinių paslaugų kokybės bei veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimo mechanizmo poreikis tampa ypač reikšmingas.
2 lentelė. Veterinarijos sektoriaus pagrindiniai rodikliai Lietuvoje
| Rodiklis | Skaičius (2026 m.) |
|---|---|
| Galiojančios veterinarijos praktikos licencijos (2026-07-29) | 2 202 |
| Registruoti veterinarijos paslaugų teikėjai (2026-07-29) | 741 |
| Registruotos veterinarijos paslaugų teikimo vietos (2026-07-29) | 298 |
Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Veterinarijos praktikos licencijų registras ir Veterinarinės kontrolės objektų registras, 2026 m. liepos 29 d.
2025 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko 5 438 veterinarinės kontrolės patikrinimus, iš jų 3 128 planinius ir 2 310 neplaninių.⁷ Šie duomenys patvirtina, kad Lietuvoje veikia aktyvi valstybinės veterinarinės priežiūros sistema, užtikrinanti veterinarijos veiklos priežiūrą ir teisės aktų laikymosi kontrolę. Tačiau valstybinės veterinarinės priežiūros funkcijos savo pobūdžiu skiriasi nuo nepriklausomo konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimo, grindžiamo specialiosiomis veterinarinės medicinos žiniomis.
Problemos aktualumą patvirtina ir tai, kad 2025 metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo daugiau kaip 1,9 tūkst. gyventojų pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus.⁷ Nors šie pranešimai apima platesnį gyvūnų gerovės ir sveikatingumo klausimų spektrą ir savaime neparodo skundų dėl veterinarinių paslaugų kokybės masto, jie atskleidžia reikšmingą visuomenės aktyvumą gyvūnų gerovės ir sveikatos klausimais.
Kartu su veterinarinių paslaugų plėtra gali daugėti situacijų, kai gyvūnų savininkams kyla abejonių dėl suteikto veterinarinio gydymo kokybės, taikytų diagnostikos ar gydymo metodų pagrįstumo, profesinės etikos laikymosi arba veterinarijos gydytojo veiksmų atitikties profesiniams reikalavimams. Tokiais atvejais kyla poreikis objektyviam, nepriklausomam ir kvalifikuotam profesiniam vertinimui, o tais atvejais, kai konkrečiam klausimui įvertinti būtinos papildomos specialiosios veterinarinės medicinos žinios ar konkrečios srities kompetencija, – galimybei pasitelkti nepriklausomą ekspertą. Toks vertinimas sudarytų galimybę nustatyti profesiniu požiūriu reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes ir įvertinti veterinarijos gydytojo veiksmų atitiktį taikomiems profesiniams reikalavimams.
Tačiau šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta specializuota institucija ar komisija, kuriai būtų pavesta neteismine tvarka atlikti nepriklausomą konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimą, nagrinėti profesinės etikos klausimus įstatymu nustatyta apimtimi ir, prireikus, pasitelkti nepriklausomus veterinarinės medicinos ekspertus. Dėl to asmenims gali tekti savo lėšomis ieškoti privačių specialistų ar ekspertų arba profesinio vertinimo klausimus spręsti kitose ginčų nagrinėjimo ar teisminėse procedūrose. Specializuotas nepriklausomas profesinis vertinimas neteismine tvarka galėtų padėti aiškiau nustatyti profesiniu požiūriu reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes, sudaryti prielaidas ginčą išspręsti taikiai arba susiaurinti vėlesnio teisinio ginčo apimtį.
Nors įvairios valstybės institucijos ir profesinės organizacijos vykdo joms teisės aktais ar vidaus dokumentais nustatytas funkcijas, galiojantis teisinis reguliavimas nenustato vieningo specializuoto neteisminio mechanizmo, skirto nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui specialiųjų veterinarinės medicinos žinių pagrindu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla valstybės pareiga sudaryti veiksmingą asmens teisių gynimo sistemą, užtikrinančią realią galimybę apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus. Šių konstitucinių principų kontekste darytina išvada, kad tais atvejais, kai valstybė nustato licencijuojamos profesinės veiklos teisinį reguliavimą ir vykdo jos priežiūrą, yra pagrindas vertinti, ar esamas teisinis ir institucinis reguliavimas sudaro pakankamai aiškias bei veiksmingas procedūrines prielaidas su profesinės veiklos vertinimu susijusiems klausimams spręsti. Nesant specializuoto profesinio vertinimo mechanizmo, gali būti apsunkintas profesinių aplinkybių nustatymas tais atvejais, kai jų įvertinimui būtinos specialiosios veterinarinės medicinos žinios.⁸
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, veterinarijos sektoriaus mastą, nuolat augantį gyvūnų augintinių skaičių, didėjančią jų socialinę ir emocinę reikšmę visuomenėje, licencijuojamą veterinarijos gydytojų profesinę veiklą bei teisės aktuose egzistuojančią nepriklausomo ekspertinio vertinimo spragą, darytina išvada, kad yra pagrindas tobulinti Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, įtvirtinant specializuotą veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimo, profesinės etikos klausimų nagrinėjimo bei nepriklausomo veterinarinio ekspertinio vertinimo teisinį mechanizmą.
Lietuvos Respublikoje veterinarijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir kiti veterinarijos sritį reglamentuojantys teisės aktai.⁹ Veterinarijos gydytojo praktika yra licencijuojama profesinė veikla, o jos valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT).¹⁰
Galiojantis teisinis reguliavimas nustato veterinarijos gydytojų licencijavimo tvarką, profesinės veiklos sąlygas, veterinarijos paslaugų teikėjų pareigas ir valstybės vykdomos priežiūros mechanizmus. Tačiau galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyto specializuoto mechanizmo, skirto neteismine tvarka nepriklausomai vertinti konkrečių veterinarinių paslaugų kokybę ir veterinarijos gydytojų profesinę veiklą, nagrinėti profesinės etikos klausimus įstatymu nustatyta apimtimi ir, kai būtinos papildomos specialiosios veterinarinės medicinos žinios ar konkrečios srities kompetencija, pasitelkti nepriklausomus ekspertus.
Dėl šios priežasties gyvūnų savininkai, manydami, kad veterinarijos paslaugos buvo suteiktos netinkamai, gali kreiptis į skirtingas pagal savo kompetenciją veikiančias valstybės institucijas ar kitus subjektus, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas nenustato vieno specializuoto neteisminio mechanizmo, skirto nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui specialiųjų veterinarinės medicinos žinių pagrindu.
3 lentelė. Institucijų kompetencijų palyginimas veterinarinių paslaugų kokybės ir profesinės veiklos vertinimo srityje
| Institucija / subjektas | Pagrindinė kompetencija | Gali vertinti veterinarijos gydytojo profesinius veiksmus? | Gali atlikti nepriklausomą ekspertinį vertinimą? | Nagrinėja profesinės etikos klausimus? |
|---|---|---|---|---|
| Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) | Valstybinė veterinarinė priežiūra, licencijavimas, teisės aktų laikymosi kontrolė | Ribotai | Ne | Ribotai |
| Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) | Vartojimo ginčų nagrinėjimas | Ribotai | Ne | Ne |
| Bendrosios kompetencijos teismai | Civilinių ginčų nagrinėjimas ir sprendimas | Ribotai | Ne | Ribotai |
| Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija (LSGVGA) | Profesinių interesų atstovavimas, kvalifikacijos kėlimas, profesinės etikos klausimų nagrinėjimas pagal vidaus tvarką | Ribotai | Ne | Taip |
| Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija (LVGA) | Profesinių interesų atstovavimas, profesinės veiklos ir etikos skatinimas | Ribotai | Ne | Taip |
3 lentelėje pateiktas institucijų kompetencijų palyginimas rodo, kad Lietuvoje veikia keli skirtingas funkcijas atliekantys subjektai, kurių kompetencija gali apimti atskirus veterinarijos gydytojų profesinės veiklos, teisės aktų laikymosi, vartojimo ginčų ar profesinės etikos aspektus. Tačiau nė vienam iš jų galiojančiu teisiniu reguliavimu nėra pavesta vykdyti vieningo specializuoto neteisminio mechanizmo, skirto nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui specialiųjų veterinarinės medicinos žinių pagrindu.
VMVT vykdo veterinarijos srities valstybinę priežiūrą, kontroliuoja veterinarijos teisės aktų laikymąsi, išduoda veterinarijos praktikos licencijas ir pagal kompetenciją priima teisės aktuose numatytus sprendimus. Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas nenustato VMVT atskiros specializuotos neteisminės procedūros, skirtos nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui specialiųjų veterinarinės medicinos žinių pagrindu.¹¹
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nagrinėja vartojimo ginčus tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų ir, spręsdama konkretų ginčą, vertina reikšmingas paslaugos suteikimo aplinkybes. Tačiau galiojantys teisės aktai VVTAT nenustato specializuotos veterinarinės medicinos profesinio vertinimo funkcijos ir nepaveda jai savarankiškai atlikti nepriklausomo veterinarijos gydytojo profesinių veiksmų vertinimo specialiųjų veterinarinės medicinos žinių pagrindu.¹²
Asmenys, siekiantys apginti savo teises dėl galimai netinkamai suteiktų veterinarijos paslaugų, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Tačiau teismo paskirtis yra išspręsti konkretų teisinį ginčą, o ne vykdyti atskirą specializuotą veterinarijos gydytojo profesinės veiklos vertinimo procedūrą. Tais atvejais, kai ginčui išspręsti būtinos specialiosios veterinarinės medicinos žinios, atitinkamos profesinės aplinkybės turi būti pagrindžiamos ir vertinamos taikant proceso teisėje nustatytas įrodinėjimo priemones.
Tokia situacija skiriasi nuo žmogaus sveikatos priežiūros srities, kurioje įstatymu yra reglamentuotas pacientų skundų nagrinėjimas ir nustatyti specialūs pacientų teisių bei žalos sveikatai atlyginimo mechanizmai.¹³ Veterinarijos srityje analogiško vieningo specializuoto profesinio vertinimo mechanizmo galiojantis teisinis reguliavimas nenustato.
Apibendrinant darytina išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas numato skirtingus veterinarijos srities valstybinės priežiūros, vartojimo ginčų nagrinėjimo, teisminės gynybos ir profesinių organizacijų vidaus veiklos mechanizmus, tačiau nenustato vieningo specializuoto neteisminio mechanizmo, skirto nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui, profesinės etikos klausimų nagrinėjimui įstatymu nustatyta apimtimi bei nepriklausomam veterinariniam ekspertiniam vertinimui tais atvejais, kai tam būtinos papildomos specialiosios žinios ar konkrečios srities kompetencija. Ši institucinė ir procedūrinė spraga sudaro pagrindą svarstyti galiojančio teisinio reguliavimo tobulinimą.
Galiojantis Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas nenustato vieningo specializuoto neteisminio mechanizmo, skirto nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui, profesinės etikos klausimų nagrinėjimui įstatymu nustatyta apimtimi bei nepriklausomam veterinariniam ekspertiniam vertinimui tais atvejais, kai tam būtinos papildomos specialiosios veterinarinės medicinos žinios ar konkrečios srities kompetencija. Nors veterinarijos gydytojų profesinė veikla yra licencijuojama ir valstybės prižiūrima, galiojantis reguliavimas nesudaro atskiros specializuotos procedūros tokiam profesiniam vertinimui atlikti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo veterinarijos srities valstybinę priežiūrą, kontroliuoja veterinarijos teisės aktų laikymąsi, išduoda veterinarijos praktikos licencijas ir pagal kompetenciją priima teisės aktuose numatytus sprendimus. Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas nenustato VMVT atskiros specializuotos neteisminės procedūros, skirtos nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui specialiųjų veterinarinės medicinos žinių pagrindu.¹⁴
Vartotojų teisių apsaugos sistema sudaro galimybę nagrinėti vartojimo ginčus tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų, tačiau VVTAT nėra specializuota veterinarinės medicinos profesinio vertinimo institucija. Galiojantys teisės aktai nepaveda VVTAT savarankiškai atlikti nepriklausomo veterinarijos gydytojo profesinių veiksmų vertinimo specialiųjų veterinarinės medicinos žinių pagrindu.
Civilinis procesas taip pat nepakeičia atskiros specializuotos profesinio vertinimo procedūros. Teismas sprendžia konkretų teisinį ginčą ir vertina byloje pateiktus įrodymus, o tais atvejais, kai ginčui išspręsti būtinos specialiosios veterinarinės medicinos žinios, atitinkamos profesinės aplinkybės gali būti nustatomos pasitelkiant proceso teisėje numatytas įrodinėjimo priemones. Todėl teisminė gynyba ir peticijoje siūlomas specializuotas profesinio vertinimo mechanizmas atliktų skirtingas, viena kitos nepakeičiančias funkcijas.
Esant dabartiniam reguliavimui valstybė licencijuoja veterinarijos gydytojų profesinę veiklą, nustato jai taikomus reikalavimus ir vykdo valstybinę priežiūrą, tačiau teisės aktuose nėra nustatyto vieningo specializuoto neteisminio mechanizmo, skirto nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui. Tokia institucinė ir procedūrinė spraga gali mažinti teisinį aiškumą tais atvejais, kai kyla poreikis gauti nepriklausomą profesinį vertinimą specialiųjų veterinarinės medicinos žinių pagrindu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla įstatymų leidėjo pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų aiškus, nuoseklus, sudarytų prielaidas veiksmingai ginti pažeistas teises ir užtikrintų tinkamą viešojo administravimo institucijų veiklą. Atsižvelgiant į šią konstitucinę doktriną, viešojo administravimo sistema turi sudaryti asmeniui realias prielaidas veiksmingai ginti savo pažeistas teises.¹⁵
Be to, gero administravimo principas reiškia ne tik pareigą institucijoms veikti teisėtai, objektyviai ir nešališkai, bet ir pareigą sudaryti asmenims veiksmingas procedūrines galimybes išspręsti kilusius ginčus. Šių konstitucinių ir gero administravimo principų kontekste darytina išvada, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjas nustato licencijuojamos profesinės veiklos teisinį reguliavimą ir jos priežiūrą, yra pagrindas užtikrinti ir aiškius procedūrinius mechanizmus profesinės veiklos vertinimo klausimams spręsti.
Analizuotose Europos valstybėse taikomi skirtingi specializuoto veterinarijos gydytojų profesinės veiklos, profesinės etikos ar skundų nagrinėjimo modeliai. Nors jų institucinė sąranga ir teisinės funkcijos skiriasi, šių modelių analizė rodo, kad veterinarijos srityje gali būti taikomi atskiri specializuoti profesinio vertinimo mechanizmai. Lietuvos Respublikoje analogiškas vieningas specializuotas neteisminis mechanizmas šiuo metu nėra nustatytas, todėl yra pagrindas svarstyti galiojančio teisinio reguliavimo tobulinimą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina vieningo specializuoto neteisminio mechanizmo, skirto nepriklausomam veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui, profesinės etikos klausimų nagrinėjimui įstatymu nustatyta apimtimi bei nepriklausomam veterinariniam ekspertiniam vertinimui. Todėl yra pagrindas svarstyti tokio mechanizmo įtvirtinimą Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, aiškiai nustatant jo kompetenciją, procedūras, nepriklausomumo garantijas ir santykį su kitų institucijų atliekamomis funkcijomis.
Rengiant peticiją buvo atlikta pasirinktų Europos valstybių veterinarinių paslaugų kokybės, veterinarijos gydytojų profesinės veiklos, profesinės etikos klausimų ir su šiais klausimais susijusių skundų nagrinėjimo modelių analizė. Analizės tikslas – įvertinti, kokiais instituciniais ir teisiniais sprendimais kitose valstybėse organizuojamas specializuotas veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimas ir kokie šių modelių elementai galėtų būti reikšmingi svarstant Lietuvos teisinio reguliavimo tobulinimą.
Analizėje nagrinėjama Švedijos, Nyderlandų, Suomijos ir Jungtinės Karalystės teisinė bei institucinė praktika. Šios valstybės pasirinktos dėl jose taikomų skirtingų veterinarijos gydytojų profesinės veiklos, profesinės etikos ir skundų nagrinėjimo modelių bei viešai prieinamos informacijos apie jų institucinę ir procedūrinę sąrangą.
Lyginamoji analizė rodo, kad nagrinėtose valstybėse taikomi skirtingos teisinės prigimties ir kompetencijos instituciniai modeliai. Jų funkcijos gali apimti veterinarijos gydytojų profesinės veiklos, profesinio elgesio, profesinės etikos ar konkrečių skundų vertinimą. Bendras šių modelių elementas – specializuotų profesinių žinių panaudojimas vertinant veterinarijos gydytojo veiksmus ir jų atitiktį taikomiems profesiniams reikalavimams.¹⁶
Atlikta analizė taip pat rodo, kad nagrinėtose valstybėse taikomi sprendimai nėra vienodi, todėl Lietuvos teisinio reguliavimo modelis neturėtų būti mechaniškai grindžiamas vienos konkrečios valstybės sistema. Tikslinga vertinti skirtingų modelių elementus ir, atsižvelgiant į Lietuvos teisinę bei institucinę sistemą, pasirinkti tokį reguliavimą, kuris užtikrintų specializuoto profesinio vertinimo kompetenciją, nepriklausomumą, procedūrinį aiškumą ir santykį su kitų institucijų funkcijomis.
Šiame aiškinamajame rašte nustatytos galiojančio teisinio reguliavimo spragos pagrindžia būtinybę tobulinti Lietuvos Respublikos veterinarijos srities teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, peticijoje siūloma Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme nustatyti, kad prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos būtų sudaroma nuolatinė, funkciniu požiūriu nepriklausoma Veterinarinių paslaugų kokybės, profesinės etikos ir ekspertinio vertinimo komisija.
Pagrindinė siūlomos Komisijos paskirtis – nepriklausomai, objektyviai ir profesionaliai nagrinėti skundus bei atlikti konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimą, įstatymu nustatyta apimtimi nagrinėti profesinės etikos klausimus, taip pat vertinti su konkrečiu nagrinėjamu atveju susijusį gyvūno savininko informavimą, veterinarinės dokumentacijos tvarkymą ir kitus veterinarijos gydytojo profesinei veiklai reikšmingus klausimus.
Siūlomas modelis pasirinktas siekiant nesteigti naujos viešojo administravimo institucijos, o pasinaudoti esama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracine infrastruktūra ir organizaciniais ištekliais. Kartu siūloma įstatymu užtikrinti Komisijos funkcinį nepriklausomumą, kad konkrečių skundų nagrinėjimas, profesinis vertinimas ir galutinių profesinių išvadų priėmimas būtų atliekami savarankiškai, nepatiriant neteisėtos kitų Tarnybos struktūrinių padalinių, pareigūnų ar kitų suinteresuotų asmenų įtakos.
Komisijos veikla būtų grindžiama nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, profesionalumo, skaidrumo, procedūros dalyvių lygiateisiškumo ir išvadų motyvavimo principais. Profesinis vertinimas būtų atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, veterinarinės medicinos mokslo žiniomis, geros veterinarinės praktikos principais, profesinės etikos normomis ir kitais konkrečiam vertinimui reikšmingais pripažintais profesiniais standartais.
Komisija profesinį vertinimą atliktų pati pagal įstatymu jai nustatytą kompetenciją. Kai konkrečiam klausimui įvertinti būtų būtinos papildomos specialiosios veterinarinės medicinos žinios ar konkrečios srities kompetencija, Komisija galėtų pasitelkti vieną ar daugiau nepriklausomų ekspertų. Ekspertų kvalifikacijos, nepriklausomumo, interesų konfliktų, atrankos ir nušalinimo reikalavimai turėtų būti aiškiai nustatyti teisės aktuose.
Išnagrinėjusi skundą ir atlikusi profesinį vertinimą, Komisija pateiktų rašytinę ir motyvuotą galutinę profesinę išvadą. Joje būtų nurodytos nustatytos reikšmingos aplinkybės, atlikto profesinio vertinimo pagrindai, prireikus – ekspertų pateikti vertinimai, taip pat Komisijos išvados dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų.
Komisijos kompetencijai nebūtų priskiriamas civilinės atsakomybės, žalos atlyginimo, draudimo išmokų, administracinių ar drausminių sankcijų taikymo, veterinarijos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo klausimų sprendimas. Komisija taip pat nepakeistų teismų, VMVT, VVTAT ar kitų institucijų pagal įstatymus vykdomų funkcijų.
Siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimas sudarytų prielaidas didinti visuomenės pasitikėjimą veterinarijos sistema, stiprinti profesinės veiklos vertinimo skaidrumą, skatinti nuoseklesnį geros veterinarinės praktikos ir profesinės etikos principų taikymą bei sudaryti aiškesnes sąlygas gyvūnų savininkų ir veterinarijos paslaugų teikėjų teisėtiems interesams apsaugoti.
Komisijos galutinės profesinės išvados teisinė reikšmė ir jos panaudojimo kitose įstatymų nustatytose procedūrose pagrindai turėtų būti aiškiai apibrėžti teisės aktuose. Tokia išvada savaime nesaistytų teismo ar kitos kompetentingos institucijos, tačiau galėtų būti pateikiama ir vertinama kartu su kitais konkrečioje procedūroje esančiais duomenimis pagal tai procedūrai taikomas teisės normas.
Detalus siūlomos Komisijos teisinis modelis, jos kompetencija, sudarymo ir veiklos pagrindai, skundų nagrinėjimo procedūra, ekspertų pasitelkimo ir profesinio vertinimo metodikos principai, numatomo poveikio bei preliminarių įgyvendinimo sąnaudų vertinimas ir siūlomų Veterinarijos įstatymo pakeitimų metmenys pateikiami Prieduose Nr. 4–8.
Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas sukurti aiškesnį, skaidresnį ir specializuotą veterinarinių paslaugų kokybės bei veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimo mechanizmą, apimantį profesinės etikos klausimų nagrinėjimą įstatymu nustatyta apimtimi ir galimybę pasitelkti vieną ar daugiau nepriklausomų ekspertų tais atvejais, kai tam būtinos papildomos specialiosios žinios ar konkrečios srities kompetencija.
Gyvūnų savininkams būtų sudaryta galimybė pasinaudoti įstatymu nustatyta specializuota procedūra ir gauti rašytinę bei motyvuotą galutinę profesinę išvadą dėl Komisijos kompetencijai priskirtų klausimų. Tai galėtų padėti aiškiau suprasti konkretaus atvejo profesines aplinkybes, įvertinti tolesnių teisinių ar kitų veiksmų poreikį ir, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, sudaryti prielaidas ginčą išspręsti taikiai arba susiaurinti jo apimtį.
Veterinarijos gydytojams siūlomas modelis sudarytų prielaidas, kad jų profesinė veikla konkrečiais nagrinėjamais atvejais būtų vertinama pagal iš anksto nustatytus, vienodus ir skaidrius kriterijus, laikantis nepriklausomumo, objektyvumo, nešališkumo ir profesinio vertinimo principų. Tai galėtų prisidėti prie didesnio teisinio aiškumo, vertinimo procedūrų nuspėjamumo ir pasitikėjimo veterinarijos profesija.
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai siūlomas modelis leistų, nesteigiant naujos atskiros viešojo administravimo institucijos, jos administracinėje struktūroje organizuoti atskirą funkciškai nepriklausomą profesinio vertinimo mechanizmą. Komisijos veiklos teisinis ir organizacinis atskyrimas nuo VMVT vykdomos valstybinės priežiūros turėtų užtikrinti, kad Komisija profesinius vertinimus atliktų savarankiškai pagal jai įstatymu nustatytą kompetenciją.
Valstybei siūlomas teisinis reguliavimas galėtų prisidėti prie aiškesnio kompetencijų paskirstymo, didesnio procedūrinio skaidrumo ir nuoseklesnio specialiųjų veterinarinės medicinos žinių panaudojimo vertinant konkrečius profesinės veiklos klausimus. Specializuota profesinio vertinimo procedūra taip pat galėtų sudaryti prielaidas tiksliau apibrėžti ginčo profesinį dalyką prieš sprendžiant, ar būtina naudotis kitomis įstatymų nustatytomis teisių gynimo priemonėmis.
Apskritai siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas aiškesniam ir skaidresniam veterinarinių paslaugų kokybės bei veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui, kartu išlaikant aiškias Komisijos kompetencijos ribas ir nepakeičiant teismų, VMVT, VVTAT bei kitų institucijų pagal įstatymus vykdomų funkcijų.
Šiame aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai, aptartos galiojančio teisinio reguliavimo ir institucinės sistemos ypatybės bei pasirinktų Europos valstybių teisinio reguliavimo modeliai pagrindžia išvadą, kad Lietuvos Respublikoje šiuo metu nėra vieningo specializuoto neteisminio mechanizmo, skirto nepriklausomam konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės ir veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui, profesinės etikos klausimų nagrinėjimui įstatymu nustatyta apimtimi bei nepriklausomam veterinariniam ekspertiniam vertinimui tais atvejais, kai tam būtinos papildomos specialiosios žinios ar konkrečios srities kompetencija.
Galiojantis teisinis reguliavimas numato skirtingas veterinarijos srities valstybinės priežiūros, vartojimo ginčų nagrinėjimo, teisminės gynybos ir profesinių organizacijų vidaus veiklos procedūras, tačiau nė viena iš jų neatlieka peticijoje siūlomo vieningo specializuoto profesinio vertinimo mechanizmo funkcijos. Dėl to tais atvejais, kai kyla poreikis nepriklausomai ir specialiųjų veterinarinės medicinos žinių pagrindu įvertinti konkrečių veterinarinių paslaugų kokybę ar veterinarijos gydytojo profesinius veiksmus, galiojantis teisinis reguliavimas nenustato atskiros specializuotos procedūros tokiam vertinimui atlikti.
Pasirinktų Europos valstybių lyginamoji analizė rodo, kad veterinarijos gydytojų profesinės veiklos, profesinės etikos ir su šiais klausimais susijusių skundų nagrinėjimo modeliai gali būti organizuojami skirtingai. Nagrinėtų modelių bendras elementas yra specializuotų profesinių žinių panaudojimas vertinant veterinarijos gydytojo veiksmus ir jų atitiktį taikomiems profesiniams reikalavimams. Lietuvos teisinio reguliavimo modelis neturėtų būti mechaniškai grindžiamas vienos valstybės sistema, tačiau kitų valstybių patirtis sudaro pagrindą vertinti atskirų jų modelių elementų pritaikomumą Lietuvos teisinei ir institucinei sistemai.¹⁶
Atsižvelgiant į tai, peticijoje siūloma Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme įtvirtinti nuolatinę, funkciniu požiūriu nepriklausomą Veterinarinių paslaugų kokybės, profesinės etikos ir ekspertinio vertinimo komisiją prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Komisijai būtų pavesta nagrinėti skundus ir atlikti konkrečių veterinarinių paslaugų kokybės bei veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimą, įstatymu nustatyta apimtimi nagrinėti profesinės etikos klausimus ir, kai būtinos papildomos specialiosios veterinarinės medicinos žinios ar konkrečios srities kompetencija, pasitelkti vieną ar daugiau nepriklausomų ekspertų.
Išnagrinėjusi skundą ir atlikusi profesinį vertinimą, Komisija pateiktų rašytinę ir motyvuotą galutinę profesinę išvadą. Komisijos kompetencijai nebūtų priskiriamas civilinės atsakomybės, žalos atlyginimo, draudimo išmokų, administracinių ar drausminių sankcijų taikymo, veterinarijos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo klausimų sprendimas. Komisijos galutinė profesinė išvada savaime nesaistytų teismo ar kitos kompetentingos institucijos, o jos teisinė reikšmė ir panaudojimo kitose procedūrose pagrindai turėtų būti aiškiai nustatyti teisės aktuose.
Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas aiškesniam, skaidresniam ir nuoseklesniam veterinarinių paslaugų kokybės bei veterinarijos gydytojų profesinės veiklos vertinimui, kartu išlaikant aiškias Komisijos kompetencijos ribas ir nepakeičiant teismų, VMVT, VVTAT ar kitų institucijų pagal įstatymus vykdomų funkcijų.
Todėl šiame aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai sudaro pagrindą Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti peticijoje pateiktą siūlymą dėl Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 pakeitimo ir specializuoto veterinarinių paslaugų kokybės, veterinarijos gydytojų profesinės veiklos, profesinės etikos klausimų bei nepriklausomo ekspertinio vertinimo mechanizmo įtvirtinimo.
