Pasirašyti Peticiją

Priedas Nr. 8

LIETUVOS RESPUBLIKOS VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 PAKEITIMO METMENYS

ĮVADAS

Šiame Priede Nr. 8 pateikiami Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 pakeitimo metmenys, kuriais siekiama nustatyti pagrindines įstatyminio reguliavimo kryptis, būtinas peticijoje siūlomam Veterinarinių paslaugų kokybės, profesinės etikos ir ekspertinio vertinimo komisijos (toliau – Komisija) modeliui įgyvendinti.

Šio priedo paskirtis – ne pakartoti kituose peticijos prieduose pateiktą Komisijos teisinio modelio, procedūros, profesinio vertinimo metodikos ar poveikio analizę, bet nustatyti, kurie esminiai siūlomos sistemos elementai turėtų būti įtvirtinti būtent Veterinarijos įstatymo lygmeniu.

Rengiant konkretų įstatymo pakeitimo projektą būtų remiamasi:

  1. Priede Nr. 4 pateikta Komisijos teisinio modelio koncepcija;
  2. Priede Nr. 5 pateiktu veterinarinių skundų nagrinėjimo ir ekspertinio vertinimo procedūros projektu;
  3. Priede Nr. 6 pateikta veterinarinių paslaugų profesinio ir ekspertinio vertinimo metodika ir kriterijais;
  4. Priede Nr. 7 pateiktu Komisijos modelio poveikio ir preliminarių įgyvendinimo sąnaudų vertinimu.

 

Šie metmenys nėra galutinis teisės akto projektas. Jais nesiūloma galutinė būsimo įstatymo straipsnių numeracija ar teisėkūros technikos formuluotės. Šiuo metu galiojanti Veterinarijos įstatymo suvestinė redakcija taikoma nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., o nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios 2025 m. rugsėjo 18 d. įstatymu Nr. XV-430 priimti šio įstatymo pakeitimai.¹ Todėl galutinė siūlomų nuostatų vieta Veterinarijos įstatymo struktūroje turėtų būti nustatyta rengiant konkretų įstatymo projektą pagal tuo metu galiosiančią įstatymo redakciją.

1. SIŪLOMO ĮSTATYMO PAKEITIMO TIKSLAS

Veterinarijos įstatymo pakeitimo tikslas – įstatymo lygmeniu sukurti specializuoto, nepriklausomo veterinarinių paslaugų profesinio, profesinės etikos ir ekspertinio vertinimo teisinį pagrindą.

Įstatymo pakeitimu turėtų būti:

  1. įsteigta nuolat veikianti Komisija;
  2. nustatytas jos teisinis statusas;
  3. apibrėžta jos kompetencija ir kompetencijos ribos;
  4. užtikrintas Komisijos funkcinis nepriklausomumas;
  5. nustatyti pagrindiniai Komisijos sudarymo ir veiklos principai;
  6. nustatytos pagrindinės skundo nagrinėjimo procedūros garantijos;
  7. įtvirtintas nepriklausomų ekspertų pasitelkimo pagrindas;
  8. nustatyta Komisijos teisė gauti profesiniam vertinimui būtiną informaciją ir dokumentus;
  9. apibrėžta Komisijos galutinės išvados teisinė reikšmė;
  10. atribotos Komisijos, VMVT, vartotojų ginčus nagrinėjančių institucijų ir teismų funkcijos;
  11. nustatyti Komisijos finansavimo ir administracinio aptarnavimo pagrindai;
  12. nustatytas įgyvendinamųjų teisės aktų poreikis.

 

Siūlomu reguliavimu neturėtų būti kuriama nauja bendrosios valstybinės veterinarinės kontrolės institucija. Komisijos paskirtis būtų specializuotas individualių veterinarinių paslaugų profesinis ir ekspertinis vertinimas, aiškiai atribotas nuo VMVT vykdomų valstybinės veterinarinės kontrolės ir kitų jai įstatymu priskirtų funkcijų.²

2. ĮSTATYME ĮTVIRTINTINOS PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Veterinarijos įstatymo sąvokų reguliavimas turėtų būti papildytas tik tomis naujomis sąvokomis, kurios būtinos Komisijos kompetencijai ir jos veiklos riboms aiškiai nustatyti.

Siūlytina įstatyme apibrėžti bent šias sąvokas:

2.1. Veterinarinių paslaugų profesinis vertinimas

Veterinarinių paslaugų profesinis vertinimas – konkrečiu veterinarinių paslaugų teikimo atveju atliktų profesinių veiksmų, sprendimų, neveikimo ar delsimo vertinimas pagal vertinamu momentu taikytiną veterinarinės medicinos profesinį standartą.

2.2. Profesinis trūkumas

Profesinis trūkumas – profesinis veiksmas, sprendimas, neveikimas ar delsimas, kuris konkrečiomis vertinamo momento aplinkybėmis neatitiko pagrįstai kompetentingam ir rūpestingam atitinkamos kvalifikacijos veterinarijos gydytojui taikytino profesinio standarto.

2.3. Nepriklausomas ekspertas

Nepriklausomas ekspertas – Komisijos konkrečiai bylai pasitelkiamas atitinkamų specialiųjų žinių turintis asmuo, atitinkantis įstatyme ar jo pagrindu nustatytus kompetencijos, nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus.

Detali profesinio standarto, profesinio trūkumo, klinikinės reikšmės ir vertinimo kriterijų metodika neturėtų būti perkeliama į įstatymą. Ji būtų nustatoma pagal Priede Nr. 6 pateiktus principus įstatymo pagrindu patvirtintoje profesinio ir ekspertinio vertinimo metodikoje.

3. KOMISIJOS TEISINIO STATUSO ĮTVIRTINIMAS

Veterinarijos įstatyme turėtų būti tiesiogiai įtvirtinta nuolat veikianti:

Veterinarinių paslaugų kokybės, profesinės etikos ir ekspertinio vertinimo komisija.

Įstatyme turėtų būti nustatyta, kad Komisija:

  1. yra specializuotas kolegialus profesinio ir ekspertinio vertinimo subjektas;
  2. administracine prasme veikia prie VMVT;
  3. individualiose bylose profesinio vertinimo funkcijas vykdo funkciškai nepriklausomai;
  4. nėra VMVT valstybinės veterinarinės kontrolės ar licencijavimo padalinys;
  5. pati netaiko administracinių sankcijų;
  6. pati nesprendžia veterinarijos praktikos licencijos sustabdymo ar panaikinimo;
  7. nepriteisia turtinės ar neturtinės žalos;
  8. nevykdo teisingumo.

Galiojančiame Veterinarijos įstatyme jau reglamentuojamas veterinarijos valdymas, VMVT kompetencija ir valstybinės veterinarinės kontrolės sistema, todėl naujos Komisijos funkcijos turėtų būti įstatyme aiškiai atribotos nuo esamų VMVT funkcijų.²

4. KOMISIJOS SUDARYMAS IR FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS

Veterinarijos įstatyme turėtų būti nustatyti esminiai, o ne visi techniniai Komisijos sudarymo elementai.

Siūlytina įstatyme įtvirtinti, kad:

  1. Komisiją sudaro 7 nariai;
  2. Komisijos sudėtis turi užtikrinti pakankamą veterinarinės medicinos profesinių žinių, teisinės kompetencijos ir kitų Komisijos funkcijoms reikalingų kompetencijų atstovavimą;
  3. viena institucija, profesinė organizacija ar interesų grupė negali viena pati kontroliuoti Komisijos sprendimų priėmimo;
  4. Komisijos nariams nustatomi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir nepriklausomumo reikalavimai;
  5. nustatoma Komisijos narių kadencija ir ribojamas jų atšaukimas nesibaigus kadencijai;
  6. įtvirtinami privalomi interesų konfliktų deklaravimo, nusišalinimo ir nušalinimo pagrindai;
  7. Komisijos nariai individualioje byloje negali gauti nurodymų dėl profesinės išvados turinio;
  8. VMVT vadovas ar kitas administracinis subjektas negali tvirtinti, keisti ar panaikinti Komisijos profesinės išvados dėl jos turinio;
  9. Komisijos pirmininkas neturi lemiamo balso balsams pasiskirsčius po lygiai;
  10. pagrindinės kvorumo ir sprendimų priėmimo taisyklės nustatomos įstatyme.

 

Detalesnis Komisijos sudarymo modelis pateiktas Priede Nr. 4, o balsavimo ir procedūrinės taisyklės – Priede Nr. 5. Todėl šiame priede jos papildomai neperrašomos.

5. KOMISIJOS KOMPETENCIJA IR JOS RIBOS

Veterinarijos įstatyme Komisijos kompetencija turėtų būti apibrėžta pakankamai tiksliai, kad ji negalėtų būti plečiama vien poįstatyminiu teisės aktu.

Įstatyme siūlytina nustatyti, kad Komisija pagal pateiktą skundą turi teisę:

  1. vertinti konkrečių veterinarinių paslaugų profesinę kokybę;
  2. vertinti veterinarijos gydytojo profesinių veiksmų, sprendimų, neveikimo ar delsimo pagrįstumą;
  3. vertinti profesinės etikos klausimus Komisijai įstatymu priskirta apimtimi;
  4. pateikti profesinį vertinimą dėl profesinio trūkumo buvimo ar nebuvimo;
  5. kai turimų duomenų pakanka, įvertinti nustatyto profesinio trūkumo profesinę ir klinikinę reikšmę;
  6. pasitelkti nepriklausomą ekspertą, kai klausimui išspręsti reikalingos specialiosios žinios;
  7. pateikti motyvuotą galutinę profesinę išvadą.

 

Įstatyme kartu turėtų būti aiškiai nustatyta, kad Komisija nesprendžia:

  1. visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo;
  2. galutinio teisinio priežastinio ryšio;
  3. žalos dydžio ir jos atlyginimo;
  4. draudimo išmokos mokėjimo;
  5. administracinės ar baudžiamosios atsakomybės;
  6. veterinarijos praktikos licencijos sustabdymo ar panaikinimo;
  7. kitų klausimų, kuriuos įstatymai priskiria teismams ar kitoms kompetentingoms institucijoms.

 

Detali diagnostikos, gydymo, stebėsenos, dokumentavimo, siuntimo, informavimo ir kitų profesinių veiksmų vertinimo metodika būtų paliekama Priede Nr. 6 numatytai profesinio vertinimo metodikai, todėl jos kartoti Veterinarijos įstatyme nereikėtų.

6. SKUNDO NAGRINĖJIMO PROCEDŪROS ĮSTATYMINIS BRANDUOLYS

Veterinarijos įstatyme turėtų būti nustatytos tos skundo procedūros taisyklės, kurios tiesiogiai lemia proceso dalyvių teises, pareigas ir teisinį tikrumą.

Siūlytina įstatyme įtvirtinti:

  1. teisę pateikti skundą Komisijai;
  2. pagrindinius skundo turinio reikalavimus;
  3. 3 metų skundo pateikimo terminą;
  4. teisę pašalinti skundo trūkumus per nustatytą terminą, kuris neturėtų būti trumpesnis kaip 10 darbo dienų;
  5. Komisijos pareigą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuspręsti, ar tinkamai pateiktą skundą priimti nagrinėti, ar atsisakyti jį nagrinėti;
  6. pagrindinius atsisakymo nagrinėti skundą pagrindus;
  7. pareiškėjo ir vertinamo veterinarijos gydytojo ar paslaugų teikėjo teisę būti išklausytiems;
  8. teisę pateikti dokumentus, paaiškinimus ir profesinius argumentus;
  9. Komisijos pareigą nagrinėti bylą nešališkai;
  10. pagrindinį 3 mėnesių bylos nagrinėjimo terminą;
  11. galimybę dėl objektyvių priežasčių šį terminą vieną kartą pratęsti ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;
  12. procedūros sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindus;
  13. pareigą priimti motyvuotą galutinę išvadą.

 

Išsamus šių taisyklių turinys jau pateiktas Priede Nr. 5, todėl Veterinarijos įstatymo pakeitimo metmenyse jų procedūrinis aprašymas nekartojamas.

7. NEPRIKLAUSOMO EKSPERTINIO VERTINIMO TEISINIS PAGRINDAS

Veterinarijos įstatyme turėtų būti įtvirtinta Komisijos teisė konkrečioje byloje pasitelkti vieną ar daugiau nepriklausomų ekspertų.

Įstatymas turėtų nustatyti bent:

  1. eksperto kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimų pagrindą;
  2. nepriklausomumo ir nešališkumo pareigą;
  3. interesų konfliktų deklaravimo ir nusišalinimo pareigą;
  4. proceso dalyvio teisę pareikšti motyvuotą nuomonę dėl eksperto galimo interesų konflikto;
  5. eksperto pareigą vertinti tik jo kompetencijai priskirtus klausimus;
  6. eksperto atlygio nepriklausomumą nuo išvados turinio ar bylos rezultato;
  7. galimybę, kai Lietuvoje nėra tinkamo nepriklausomo specialisto arba egzistuoja objektyvus interesų konflikto pavojus, pasitelkti kitos valstybės ekspertą.

 

Detalūs ekspertinio vertinimo metodiniai kriterijai būtų nustatomi Priede Nr. 6 numatytos metodikos pagrindu.

8. KOMISIJOS TEISĖ GAUTI DOKUMENTUS IR DUOMENIS

Kad Komisijos kompetencija būtų realiai įgyvendinama, Veterinarijos įstatyme turėtų būti nustatytas aiškus teisinis pagrindas gauti konkrečiai bylai išnagrinėti būtiną informaciją.

Įstatyme turėtų būti nustatyta:

  1. iš kokių subjektų Komisija gali reikalauti informacijos;
  2. kokių kategorijų veterinariniai ir kiti profesiniam vertinimui būtini duomenys gali būti gaunami;
  3. pareiga informaciją pateikti per nustatytą terminą;
  4. galimybė gauti laboratorinių tyrimų, diagnostinių vaizdų ir kitą objektyviai reikalingą bylos medžiagą;
  5. Komisijos teisė naudoti duomenis tik konkrečiam įstatyme nustatytam tikslui;
  6. duomenų kiekio mažinimo ir proporcingumo reikalavimai;
  7. konfidencialumo ir informacijos saugumo reikalavimai;
  8. duomenų saugojimo ir perdavimo kitoms institucijoms pagrindai.

 

Kadangi tokia Komisija tvarkytų asmens duomenis ir galėtų gauti įvairią su konkrečia byla susijusią informaciją, būsimas reguliavimas turėtų užtikrinti aiškų duomenų tvarkymo teisinį pagrindą, tikslą ir ribas pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus.³

9. KOMISIJOS GALUTINĖ IŠVADA IR JOS TEISINĖ REIKŠMĖ

Veterinarijos įstatyme turėtų būti tiesiogiai nustatytas Komisijos procedūros rezultatas – rašytinė motyvuota galutinė profesinė išvada.

Įstatyme turėtų būti nustatyta, kad galutinėje išvadoje:

  1. nurodomi Komisijos nagrinėti profesiniai klausimai;
  2. pateikiami nustatyti faktiniai duomenys;
  3. nurodomi profesinio vertinimo kriterijai ir reikšmingi šaltiniai;
  4. pateikiamas profesinis vertinimas dėl profesinio trūkumo buvimo ar nebuvimo;
  5. jeigu profesiniame vertinime konstatuojamas profesinis trūkumas ir turimų duomenų pakanka, įvertinama jo profesinė ir klinikinė reikšmė;
  6. nurodomi klausimai, kurių dėl duomenų trūkumo nebuvo galima patikimai išspręsti;
  7. aiškiai nurodomos Komisijos kompetencijos ribos.

 

Įstatyme taip pat turėtų būti aiškiai nustatyta, kad Komisijos išvada:

  1. savaime nėra sprendimas dėl žalos atlyginimo;
  2. savaime nenustato visų civilinės atsakomybės sąlygų;
  3. nėra administracinė sankcija;
  4. savaime nesustabdo ir nepanaikina veterinarijos praktikos licencijos;
  5. nėra teismo sprendimas;
  6. savaime nesaisto teismo; jos reikšmė konkrečiame teismo procese vertinama pagal tam procesui taikomas teisės normas.

 

Net teismo eksperto išvada pagal Civilinio proceso kodekso reguliavimą teismui nėra savaime privaloma, todėl Komisijos profesinės išvados statusas taip pat turėtų būti aiškiai atribotas nuo teismo atliekamo įrodymų vertinimo.⁴

10. KOMISIJOS SANTYKIS SU VMVT, VARTOTOJŲ GINČUS NAGRINĖJANČIOMIS INSTITUCIJOMIS IR TEISMAIS

Veterinarijos įstatyme turėtų būti nustatytas pagrindinis institucijų kompetencijų atribojimas.

Komisija

Atlieka specializuotą profesinį, profesinės etikos ir ekspertinį veterinarinių paslaugų vertinimą.

VMVT

Išlaiko jai Veterinarijos įstatymu ir kitais teisės aktais priskirtas valstybinės veterinarinės kontrolės, licencijavimo ir kitas administracines funkcijas.²

Vartotojų ginčus nagrinėjanti institucija

Pagal jai įstatymu suteiktą kompetenciją sprendžia vartotojo ir paslaugų teikėjo teisinį ginčą; VVTAT įstatyme nustatyta tvarka ne teismo būdu nagrinėja vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčus.⁵

Teismai

Vykdo teisingumą ir sprendžia jiems pagal Konstituciją ir įstatymus priskirtus teisinius ginčus. Specializuotas Komisijos mechanizmas neturėtų panaikinti ar nepagrįstai apsunkinti asmens teisės kreiptis į teismą.⁶

Įstatyme taip pat turėtų būti nustatyta teisė Komisijai, nustačius informaciją apie galimą kitos institucijos kompetencijai priklausantį teisės pažeidimą, perduoti tokią informaciją kompetentingai institucijai įstatymo nustatyta tvarka.

Informacijos perdavimas savaime neturėtų lemti automatinio kitos institucijos sprendimo – informaciją gavusi institucija turėtų ją vertinti savarankiškai pagal savo kompetenciją.

11. KOMISIJOS FINANSAVIMO IR ADMINISTRACINIO APTARNAVIMO PAGRINDAS

Veterinarijos įstatyme turėtų būti įtvirtintas Komisijos veiklos finansavimo pagrindas.

Siūlytina nustatyti, kad:

  1. pagrindinis Komisijos veiklos finansavimo šaltinis yra valstybės biudžeto lėšos;
  2. Komisijos finansavimas, jai veikiant prie VMVT, būtų aiškiai identifikuojamas VMVT skirtuose asignavimuose;
  3. Komisijos narių ir nepriklausomų ekspertų darbo apmokėjimo pagrindus nustato teisės aktai;
  4. eksperto atlygis negali priklausyti nuo jo išvados turinio ar konkretaus bylos rezultato;
  5. Komisijos administracinį aptarnavimą gali vykdyti VMVT, tačiau administracinis aptarnavimas nesuteikia teisės VMVT kištis į individualios bylos profesinio vertinimo turinį.

 

Detalus finansinis modelis ir galimos įgyvendinimo sąnaudos jau įvertintos Priede Nr. 7, todėl jos šiame priede nekartojamos.

12. ĮGYVENDINAMIEJI TEISĖS AKTAI

Veterinarijos įstatymas turėtų nustatyti esminį Komisijos reguliavimo branduolį, tačiau techniniai ir organizaciniai klausimai galėtų būti detalizuojami įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

Įstatymo pagrindu turėtų būti patvirtinta bent:

  1. Komisijos darbo tvarka;
  2. skundo forma ir jo pateikimo techninė tvarka;
  3. Komisijos narių kandidatų atrankos ir administravimo tvarka, kiek jos nenustato įstatymas;
  4. nepriklausomų ekspertų atrankos ir pasitelkimo tvarka;
  5. ekspertų atlygio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka;
  6. veterinarinių paslaugų profesinio ir ekspertinio vertinimo metodika;
  7. dokumentų ir duomenų pateikimo Komisijai tvarka;
  8. Komisijos bylų dokumentų saugojimo ir informacijos apsaugos tvarka;
  9. Komisijos veiklos statistikos ir metinių ataskaitų rengimo tvarka.

 

Įgyvendinamaisiais teisės aktais neturėtų būti galima:

  • išplėsti ar susiaurinti įstatyme nustatytos Komisijos kompetencijos;
  • panaikinti įstatyme nustatytų proceso dalyvių teisių;
  • silpninti Komisijos ar eksperto nepriklausomumo garantijų;
  • pakeisti Komisijos galutinės išvados įstatyme nustatytos teisinės reikšmės.

13. PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Rengiant Veterinarijos įstatymo pakeitimo projektą turėtų būti numatytas pakankamas laikotarpis Komisijos veiklai parengti.

Pereinamosiose nuostatose tikslinga nustatyti:

  1. įstatymo įsigaliojimo datą;
  2. terminą Komisijai sudaryti;
  3. terminą įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti;
  4. terminą profesinio ir ekspertinio vertinimo metodikai patvirtinti;
  5. administracinių ir informacinių priemonių parengimo terminą;
  6. taisykles dėl iki įstatymo įsigaliojimo įvykusių veterinarinių paslaugų teikimo atvejų;
  7. pirmojo Komisijos veiklos laikotarpio stebėsenos ir vertinimo pagrindus.

 

Komisija neturėtų pradėti nagrinėti skundų tol, kol nėra nustatyti jos veiklai būtini procedūriniai, ekspertų atrankos, duomenų apsaugos ir finansavimo pagrindai.

14. ĮSTATYMO LYGMENIU ĮTVIRTINTINŲ PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ SUVESTINĖ

Atsižvelgiant į šiame priede pateiktus metmenis, rengiant konkretų Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 pakeitimo projektą siūlytina įstatymo lygmeniu įtvirtinti:

  1. naujas Komisijos veiklai būtinas sąvokas;
  2. Komisijos teisinį statusą;
  3. Komisijos funkcinio nepriklausomumo garantijas;
  4. Komisijos sudėties ir narių skyrimo pagrindus;
  5. interesų konfliktų, nusišalinimo ir nušalinimo pagrindus;
  6. Komisijos kompetenciją ir jos ribas;
  7. pagrindinius skundo pateikimo ir priimtinumo reikalavimus;
  8. esminius skundų nagrinėjimo terminus;
  9. pagrindines proceso dalyvių teises;
  10. nepriklausomo ekspertinio vertinimo teisinį pagrindą;
  11. Komisijos teisę gauti profesiniam vertinimui reikalingą informaciją;
  12. duomenų apsaugos ir konfidencialumo pagrindus;
  13. galutinės Komisijos išvados turinį ir teisinę reikšmę;
  14. Komisijos santykį su VMVT ir kitomis institucijomis;
  15. Komisijos finansavimo pagrindus;
  16. administracinio aptarnavimo modelį;
  17. įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo pagrindą;
  18. pereinamąsias ir baigiamąsias nuostatas.

 

Tokiu būdu Veterinarijos įstatyme būtų įtvirtinamas esminis Komisijos teisinio reguliavimo branduolys, o išsamesnė procedūra, profesinio vertinimo metodika, organizacinės taisyklės ir finansinio poveikio detalės būtų reglamentuojamos įstatymo pagrindu bei pagal kituose peticijos prieduose pateiktus pasiūlymus.

15. SIŪLOMO ĮSTATYMO PAKEITIMO STRUKTŪRINIAI METMENYS

Rengiant konkretų Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 pakeitimo projektą, siūlomo reguliavimo nuostatas tikslinga išdėstyti sistemiškai, atskiriant bendrąsias sąvokas nuo Komisijos statuso, kompetencijos ir procedūros reguliavimo.

Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus aiškumo ir sistemiškumo principus, Komisijos teisinis reguliavimas neturėtų būti fragmentiškai išskaidytas po daugelį tarpusavyje nesusijusių Veterinarijos įstatymo straipsnių. Tikslinga pagrindines Komisijos nuostatas sutelkti atskirame įstatymo reguliavimo bloke ar skirsnyje.⁷

15.1. Veterinarijos įstatymo sąvokų straipsnio papildymas

Veterinarijos įstatymo straipsnis, kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos, turėtų būti papildytas tik Komisijos veiklai būtinomis naujomis sąvokomis.

Siūlytina įtvirtinti:

  1. veterinarinių paslaugų profesinio vertinimo sąvoką;
  2. profesinio trūkumo sąvoką;
  3. nepriklausomo eksperto sąvoką.

 

Kitos metodinės sąvokos ir vertinimo kategorijos galėtų būti detalizuojamos įstatymo pagrindu patvirtintoje profesinio ir ekspertinio vertinimo metodikoje.

Tokiu būdu įstatyme būtų įtvirtinti tik tie apibrėžimai, kurie tiesiogiai lemia Komisijos kompetencijos apimtį ir proceso dalyvių teisinę padėtį.

15.2. Atskiro reguliavimo skirsnio dėl Komisijos sukūrimas

Veterinarijos įstatyme tikslinga sukurti atskirą reguliavimo bloką, pavyzdžiui:

„VETERINARINIŲ PASLAUGŲ PROFESINIS IR EKSPERTINIS VERTINIMAS“

arba

„VETERINARINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS, PROFESINĖS ETIKOS IR EKSPERTINIO VERTINIMO KOMISIJA“.

Galutinį skirsnio pavadinimą ir jo vietą įstatyme tikslinga nustatyti rengiant konkretų teisės akto projektą.

Šiame skirsnyje turėtų būti sutelktas visas esminis Komisijos teisinis reguliavimas.

15.3. Siūloma naujo reguliavimo straipsnių sistema

Atskirame Komisijai skirtame Veterinarijos įstatymo reguliavimo bloke tikslinga numatyti pagrindinius straipsnius, kuriuose būtų įtvirtintas esminis Komisijos teisinio reguliavimo branduolys.

1 straipsnis – Komisijos statusas ir paskirtis

Straipsnyje turėtų būti nustatytas Komisijos teisinis statusas, jos veikimas prie VMVT, funkcinio nepriklausomumo principas, pagrindinė paskirtis ir atribojimas nuo valstybinės veterinarinės kontrolės, licencijavimo bei kitų administracinių funkcijų.

2 straipsnis – Komisijos sudėtis ir nepriklausomumas

Straipsnyje turėtų būti nustatyta Komisijos sudėtis, narių kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimai, kadencijos, skyrimo ir atleidimo pagrindai, interesų konfliktų valdymas, nusišalinimo ir nušalinimo taisyklės bei pagrindinės Komisijos funkcinio nepriklausomumo garantijos.

3 straipsnis – Komisijos kompetencija

Straipsnyje turėtų būti nustatyta Komisijos kompetencija vertinti veterinarinių paslaugų profesinę kokybę, profesinės etikos klausimus, pateikti profesinį vertinimą dėl profesinio trūkumo buvimo ar nebuvimo ir, kai tai patikimai įmanoma, įvertinti nustatyto profesinio trūkumo profesinę bei klinikinę reikšmę, taip pat aiškiai apibrėžtos Komisijos kompetencijos ribos.

4 straipsnis – Teisė kreiptis į Komisiją ir skundo pateikimas

Straipsnyje turėtų būti nustatyti teisę pateikti skundą turintys asmenys, pagrindiniai skundo reikalavimai, skundo pateikimo terminas, trūkumų šalinimo teisė ir pagrindiniai atsisakymo priimti skundą nagrinėti pagrindai.

5 straipsnis – Skundo priimtinumas ir nagrinėjimo terminai

Straipsnyje turėtų būti nustatytas sprendimo dėl skundo priimtinumo terminas, pagrindinis bylos nagrinėjimo terminas, jo pratęsimo sąlygos bei procedūros sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindai.

6 straipsnis – Proceso dalyvių teisės ir nepriklausomas ekspertinis vertinimas

Straipsnyje turėtų būti nustatytos pagrindinės proceso dalyvių teisės būti išklausytiems, pateikti dokumentus ir paaiškinimus, susipažinti su reikšminga bylos medžiaga, taip pat nepriklausomų ekspertų pasitelkimo, kompetencijos, nešališkumo ir interesų konfliktų valdymo pagrindai.

7 straipsnis – Komisijos teisė gauti informaciją ir dokumentus

Straipsnyje turėtų būti nustatytas Komisijos teisinis pagrindas gauti profesiniam vertinimui būtiną veterinarinę dokumentaciją, tyrimų duomenis, diagnostinius vaizdus ir kitą reikšmingą informaciją, taip pat duomenų naudojimo, konfidencialumo, saugojimo ir apsaugos pagrindai.

8 straipsnis – Komisijos galutinė išvada ir jos turinys

Straipsnyje turėtų būti nustatytas Komisijos galutinės profesinės išvados turinys, jos priėmimo ir motyvavimo pagrindai, vertinimo ribos bei reikalavimai aiškiai nurodyti klausimus, kurių dėl duomenų trūkumo ar Komisijos kompetencijos ribų nebuvo galima išspręsti.

9 straipsnis – Komisijos galutinės išvados teisinė reikšmė, teisminė kontrolė ir santykis su kitais procesais

Straipsnyje turėtų būti nustatytas Komisijos išvados santykis su VMVT administracinėmis procedūromis, vartotojų ginčų nagrinėjimu ir teisminiais procesais, taip pat jos teisminės kontrolės pagrindai, nepaneigiant asmens teisės kreiptis į teismą.

10 straipsnis – Komisijos finansavimas ir administracinis aptarnavimas

Straipsnyje turėtų būti nustatyti Komisijos finansavimo, administracinio aptarnavimo, Komisijos narių ir nepriklausomų ekspertų atlygio bei finansinio nepriklausomumo pagrindai.

Detalesnis kiekvieno iš nurodytų reguliavimo klausimų turinys pateiktas šio priedo 2–13 dalyse ir kituose peticijos prieduose. Todėl galutiniame įstatymo pakeitimo projekte šių straipsnių turinys būtų suformuluotas pagal tuo metu galiojančią Veterinarijos įstatymo struktūrą, išlaikant šiame priede nustatytą teisinio reguliavimo branduolį.

15.4. Ką būtina nustatyti įstatyme

Siekiant išvengti pernelyg detalaus ir sunkiai keičiamo įstatyminio reguliavimo, svarbu aiškiai atskirti įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo lygmenis.

Įstatyme būtina nustatyti

  • Komisijos statusą;
  • kompetenciją;
  • nepriklausomumo garantijas;
  • pagrindinę sudėtį;
  • proceso dalyvių pagrindines teises;
  • skundo pateikimo terminą;
  • priimtinumo ir nagrinėjimo terminus;
  • teisę gauti dokumentus ir duomenis;
  • nepriklausomo eksperto instituto pagrindą;
  • galutinės išvados teisinį statusą;
  • Komisijos procesinių sprendimų ir galutinės išvados teisminės kontrolės pagrindus;
  • finansavimo pagrindą.

Įgyvendinamiesiems teisės aktams galima palikti

  • skundo formą;
  • dokumentų pateikimo techninius reikalavimus;
  • Komisijos posėdžių organizavimo techniką;
  • ekspertų sąrašų administravimo tvarką;
  • išsamią ekspertų atrankos procedūrą;
  • ekspertų atlygio apskaičiavimo techniką;
  • profesinio vertinimo metodiką;
  • Komisijos dokumentų formas;
  • statistinės atskaitomybės tvarką;
  • informacinių sistemų naudojimo technines taisykles.

Toks reguliavimo paskirstymas leistų įstatyme išsaugoti pagrindines asmenų teises ir Komisijos nepriklausomumo garantijas, o techninius klausimus prireikus keisti nekeičiant viso Veterinarijos įstatymo.

16. SIŪLOMO REGULIAVIMO SANTYKIS SU GALIOJANČIA VETERINARIJOS ĮSTATYMO STRUKTŪRA

Šiuo metu Veterinarijos įstatymo bendrosiose nuostatose jau yra atskiras 2 straipsnis, skirtas pagrindinėms įstatymo sąvokoms, o kituose įstatymo straipsniuose reglamentuojamas veterinarijos valdymas ir VMVT kompetencija.

Todėl rengiant konkretų projektą tikslinga svarstyti tokį struktūrinį sprendimą:

  1. papildyti sąvokų straipsnį Komisijos veiklai būtinomis sąvokomis;
  2. neperrašyti VMVT kompetencijos straipsnio taip, kad Komisija būtų paversta VMVT kontrolės funkcija;
  3. Veterinarijos įstatyme sukurti atskirą Komisijos ir veterinarinių paslaugų profesinio vertinimo reguliavimo bloką;
  4. VMVT kompetencijos nuostatose tik tiek, kiek būtina, nustatyti VMVT pareigą užtikrinti Komisijos administracinį aptarnavimą;
  5. atskirose nuostatose įtvirtinti informacijos perdavimo tarp Komisijos ir VMVT teisinį pagrindą.

 

Toks sprendimas padėtų teisiškai išlaikyti esminę peticijoje siūlomo modelio konstrukciją: Komisija veikia prie VMVT, bet nėra VMVT kontrolės padalinys ir jos profesinės išvados turinys nėra pavaldus VMVT administracinei vadovybei.

17. TEISĖKŪROS TECHNIKOS PASTABA

Šiuose metmenyse sąmoningai nepateikiami konkretūs būsimų naujų Veterinarijos įstatymo straipsnių numeriai.

Toks pasirinkimas pagrįstas tuo, kad dabartinė įstatymo suvestinė redakcija galioja iki 2026 m. gruodžio 31 d., o nuo 2027 m. sausio 1 d. jau numatyta kita suvestinė redakcija pagal įstatymą Nr. XV-430.

Galutiniame teisės akto projekte:

  1. straipsnių numeracija;
  2. nuorodos į kitus Veterinarijos įstatymo straipsnius;
  3. skirsnių numeracija;
  4. pakeitimų formulavimo technika;
  5. įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsniai

 

turėtų būti nustatyti pagal tuo metu galiojančią Veterinarijos įstatymo struktūrą ir teisėkūros technikos reikalavimus.

Tai nekeistų šiame priede siūlomo reguliavimo turinio.

IŠVADOS

  1. Peticijoje siūlomos Veterinarinių paslaugų kokybės, profesinės etikos ir ekspertinio vertinimo komisijos sukūrimas reikalautų Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 pakeitimo, nes esminiai Komisijos teisinio statuso, kompetencijos, nepriklausomumo, proceso dalyvių teisių ir galutinės išvados teisinės reikšmės klausimai turėtų būti nustatyti įstatymo lygmeniu.
  2. Veterinarijos įstatyme turėtų būti įtvirtintas atskiras veterinarinių paslaugų profesinio, profesinės etikos ir ekspertinio vertinimo mechanizmas, aiškiai atribotas nuo VMVT vykdomos valstybinės veterinarinės kontrolės, licencijavimo, administracinių sankcijų taikymo ir kitų administracinių funkcijų.
  3. Komisiją tikslinga administracine prasme organizuoti prie VMVT, tačiau įstatyme būtina įtvirtinti jos funkcinį nepriklausomumą, užtikrinant, kad VMVT administracinė vadovybė negalėtų daryti poveikio konkrečios bylos profesinio vertinimo eigai ar galutinės profesinės išvados turiniui.
  4. Įstatyme turėtų būti nustatytas esminis Komisijos institucinės konstrukcijos branduolys: jos sudėtis, narių skyrimo, kadencijos, kvalifikacijos ir nepriklausomumo principai, interesų konfliktų valdymo, nusišalinimo ir nušalinimo pagrindai bei pagrindinės kolegialaus sprendimų priėmimo taisyklės.
  5. Komisijos kompetencija turėtų būti aiškiai apribota veterinarinių paslaugų profesinio, profesinės etikos ir ekspertinio vertinimo klausimais. Komisija neturėtų spręsti žalos atlyginimo, visų civilinės atsakomybės sąlygų, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, draudimo išmokų ar veterinarijos praktikos licencijos galiojimo klausimų.
  6. Veterinarijos įstatyme tikslinga įtvirtinti tik tas pagrindines sąvokas ir proceso taisykles, kurios tiesiogiai lemia Komisijos kompetencijos ribas ir proceso dalyvių teisinę padėtį. Išsamūs profesinio vertinimo kriterijai, techninės procedūros ir organizaciniai klausimai galėtų būti reglamentuojami įstatymo pagrindu priimtuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir profesinio bei ekspertinio vertinimo metodikoje.
  7. Įstatyme turėtų būti nustatytas pagrindinis skundo nagrinėjimo procedūros branduolys, įskaitant teisę kreiptis į Komisiją, 3 metų skundo pateikimo terminą, galimybę pašalinti skundo trūkumus, 10 darbo dienų terminą sprendimui dėl skundo priimtinumo ir 3 mėnesių nagrinėjimo terminą, kuris dėl objektyvių priežasčių galėtų būti vieną kartą pratęstas ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.
  8. Įstatymo lygmeniu turi būti užtikrintos pagrindinės abiejų proceso pusių teisės: pareiškėjo teisė gauti realų ir motyvuotą profesinį skundo įvertinimą, o vertinamo veterinarijos gydytojo ar veterinarijos paslaugų teikėjo – būti informuotam, išklausytam, susipažinti su reikšminga bylos medžiaga ir pateikti savo dokumentus, paaiškinimus bei profesinius argumentus.
  9. Komisijai turėtų būti suteiktas aiškus įstatyminis pagrindas gauti profesiniam vertinimui būtinus dokumentus ir duomenis bei pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kartu nustatant ekspertų kompetencijos, nešališkumo, interesų konfliktų ir atlygio nepriklausomumo reikalavimus bei duomenų naudojimo, apsaugos, saugojimo ir perdavimo ribas.
  10. Komisijos procedūros rezultatas turėtų būti rašytinė ir motyvuota galutinė profesinė išvada, kurios teisinė reikšmė būtų aiškiai apibrėžta įstatyme. Tokia išvada savaime neturėtų būti laikoma sprendimu dėl civilinės atsakomybės, žalos atlyginimo, administracinės sankcijos, veterinarijos praktikos licencijos galiojimo ar teismo sprendimu.
  11. Veterinarijos įstatyme turėtų būti aiškiai nustatytas Komisijos santykis su VMVT, vartotojų ginčus nagrinėjančiomis institucijomis ir teismais, užtikrinant, kad naujasis mechanizmas papildytų, o ne dubliuotų esamą teisių gynimo sistemą ir nepanaikintų ar nepagrįstai neapsunkintų asmens teisės kreiptis į teismą.
  12. Prieduose Nr. 4–7 pateiktas Komisijos teisinis modelis, skundų nagrinėjimo procedūra, profesinio ir ekspertinio vertinimo metodika bei poveikio ir preliminarių įgyvendinimo sąnaudų vertinimas sudaro pakankamą materialų pagrindą konkrečiam Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 pakeitimo projektui rengti. Pritarus peticijoje siūlomai reguliavimo krypčiai, tolesnis teisėkūros etapas turėtų būti konkretaus įstatymo pakeitimo projekto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimas, išlaikant šiame priede nustatytą Komisijos teisinio reguliavimo branduolį.